Maza Ispazintis

Publikuota: 2011-09-01

Visada norėjau papasakoti kažką tokio, ką vienais ar kitas sumetimais nepasakodavau. Kadangi dabar patapau daug mažiau besisaugantis žodžio, na ir kitą vertus, prieš nieką neriekia teisintis – griebiu šią galimybę už ragų ir papiktinsiu vieną, kitą skaitytoją.

Kaip jau minėjau prieš tai buvusiame įraše: anksčiau visada buvau idealizuojantis santykius. Mano gadinimasis prasidėjo, kai draugavau su mergina, su kuria buvau jau pakankamai ilgą laiką ir elementariai negaudavau iš jos visko ko noriu (na ir žinoma visi pagalvojot apie tą patį, nors prasmių čia yra ir daugiau). Jei moteris negali suteikti vyrui visko, ko jis trokšta: ar tai būtų dėmesys, pagarba, rūpinimasis, išklausymas ar liestų tuos pačius fizinius dalykus, kaip kad tie patys papai ar oralinis, tai jis trūkumą bandys kompensuoti kažkur kitur. Taip nutiko ir man.

Tikrai buvau ne iš tokių vaikinų, kuris galvotų apie cheatinimą. Jei turiu panelę – ji man yra viskas. Tačiau karstelėjęs gyvenimas privertė, tskant. Atsibodo laipiot sienom, ir rautis plaukus po kiekvieno susitikimo. Privalėjau išlieti susikaupusią jaunatvišką energiją, tiesiogine šių žodžių prasme. Įsivaizduokit, kad būnat su rodos jau subrendusia mergina ištisus mėnesius, o elementariai net nugaros palietimas jau skaitomas, kaip tabu, jau nekalbant apie kažko daugiau darymą. Ar gi tai normalu? Mums ką, 13-lika? Tokioje situacijoje vyriškiui į galvą automatiškai šauna logiškas kompromisas. Tik esmė ta, kad buvo galima drąsiai nutraukti tokius santykius su trūkumais ir ieškotis kitos panelės, ar gi mažą jų aplink? Na bet žinoma aš niekur nebėgau, nes ko gero labai bijojau likti vienišas. Ir tai buvo didelė klaida, nuo kurios visada viskas ir prasideda…

Kol su savąją motera mes šnekučiuodavomės, vaikštinėdavom susikibę po miestą, eidavom į koncertus, aptarinėdavom gyvenimo aktualijas, beigi žiūrėdavom filmus, klausydavomės daug geros muzikos, ar tiesiog gulėdavom ir neveikdavom nieko, tai tuo tarpu su kita, praktiškai nepažįstama panele, su kuria pora dienų skype’inausi, išbandinėjom mano barako stalo tvirtumą, su dar kita gilinome savo anatomijos žinias, išminkydami kiekvieną kūno centimetrą. Trečioji panelė buvo žavingos, bei įvardinčiau, labai saldžios krūtinės savininkė ir nešiojo liemenėlę, kurios “aš tikrai neatseksiu” sėdint kavinėje, na o ketvirtoji yra nurijusi manęs daugiau, nei bet kas kitas. Prisiminimų su tom keturiom tikrai būta spalvingų. Ar tai aš keliaudavau į jų barako kambarius, ar tai jas parsivesdavau pas savęs, kai plotas būdavo laisvas nuo kambariokų (nors manęs tai niekada nestabdė), tačiau faktas, kad toks dvilypis gyvenimas tiesiog turėjo sulipdyti vienus pilnaverčius santykius. Su viena išsipasakodavau ir gulėdavau apsikabinęs, o su kitomis tenkinau kūniškus malonumus, kurių pirmoji atsisakė teikti. Gosh, aš net buvau užšokęs ant gražesnės, bei labiau subrendusios jos draugės! Visu tuom itin nesididžiuoju, nes visgi tai ne aš ir vien iš pagarbos moteriai taip neturėčiau elgtis.

Galima būtų dabar mane tremti tiesiai pragarant ir teisti, kad tai buvo labai neteisinga ir taip gali elgtis tik niekšas, bet niekada nieko nesigailiu. Be to, patikėkit, ji tikrai nebuvo šventoji ir cheatinimų buvo tiek ir iš jos pusės, bet atleisdavau (kas į mane visiškai nepanašu) vien dėlto, kad žinojau, ką pats esu pridaręs, kol žavingosios rudosios akytės nematydavo. O kaip gi vyrukui galima gailėtis, kai į ragelį paskambinęs draugas klausinėja kaip tau sekasi, nori pašnekėti, o tu koši atsakymus sukandęs dantis ir stengiesi kuo greičiau užbaigti pokalbį, nes žinai, kad netyčia gali išleisti garsų, kurių jam nederėtų išgirsti (pošla šypsena). Arba pvz gauni sms’ą: “Ar šiandien susitiksim?” “–Ne, turiu daug…” (mintyse pagalvoji: pussy eating), jai parašai: “namų darbų”. O ir reikia pripažinti, jei mane, tokį skaistų šventuolį ir santykių idealistą, privertė šitaip atitrūkti nuo grandinės, tai mūsų santykiai buvo mažų mažiausiai nenormalūs :D Taaaip, buvom itin tipinė, visiškai skirtingų, nesuderinamų žmonių pora, kuri kiekvieną dieną riedavosi ir ko ne akis vienas kitam drąskydavo, tačiau nesiskiriantys nors tu ką. Lyg surišti viena virve. Aš buvau tikras pragaras jai, ji tiesiog siutindavo mane dėl savo nesibaigiančių priekaištų. Taip ir tampėm tą pastipusį, bei smarkiai pasmirdusį kačiuką, kurį vadinom mūsų santykiais.

Ir, nors kartais mano liežuvis tą pačią dieną sugebėdavo patikrinti vienos panelės drėgmę, o vakare įlysdavo į “legaliosios” burną (ech, kaip jin nepakartojamai būčiuodavosi…), tačiau skirtingai, nei kažkas tikriausiai jau spėjo pagalvoti, man nebuvo nusispjaut ant jos. Nuoširdžiai stengdavausi pakeisti tas savybes, kurios jai nepatinka (deja jų buvo per daug), stengdavausi nustebinti, sugalvoti kažką mielo ir būdavo tikrai be galo skaudu, kai kalbėdavom tarsi visiškai skirtingom kalbom, susiginčydavom ar susipykdavom. Grįždavau po tokių susitikimų su ja ir daužydavau kumščiais sienas. Porą kartų, mano kraujas virė, kai atsidūrėm toje pačioje patalpoje, kaip ir jos buvusi (esama?) simpatija, prie kurios mano merginos elgesys kardinaliai pasikeisdavo, ji tarsi atsigaudavo ir akys imdavo blizgėti. Velnioniškai pavydėjau, o pavydas dar dvigubėdavo, kai tik prigaudavau jos žvilgsnį į jį ir tikrai nežinau, kas tada sugebėjo mane sulaikyti nuo to bičo užsipuolimo. Buvau daugiau, nei tikras, kad taip ir įvyks, tačiau ko gero pro visą tą gaivališką jėgą bent akimirkai prasiskverbė protas, kuris žinojo, jog tas bičas čia mažai kuom kaltas, nebent tik tuom, kad yra perdėtai charizmatiškas ir net nesistengdamas traukia paneles prie savęs.

O visa ta patirtis suveikė man kaip raktas, kurio dėka pasikeitė mano požiūris į santykius, laimę, bendravimą, artumą bei seksą. Tapau daug įžūlesnis, naglesnis, savanaudiškesnis, o daugiau, nei kad derėtų, siekimas, ėmė duoti apčiuopiamus rezultatus, kurie anksčiau rodėsi nepasiekiami.

Simboliška – šiandien rugsėjo 1-a. Lygiai prieš du metus mes su jąja susipažinom. Du metai ir aš absoliučiai kitas žmogus, nei buvau tada. Ji buvo naivuolė. Aš lygiai toks pat. Kokia ji dabar – nežinau, man neįdomu, bet žinau, kad aš tikrai ne tas, kas buvau. Karkasas lyg ir tas, įpakavimas irgi, bet viskas apsukta 360 laipsnių kampu. Ir tuom niekada taip nesidžiaugiau, kaip dabar. Dabar kiekvieną dieną galiu išbandyti naują amplua, pamatyti, kuris man tinka labiausiai ir rinktis. Vieną dieną džentelmenas, kitą kuklutis drovuolis, o trečią – imantis tai ko nori ir neklausiantis. Geriausia tai, kad dabar nebereikia plėšytis į kelias dalis ir būti dviveidžiu, dabar visko ko reikia galiu tikėtis tik iš vienos vienintelės panelės. Artimiausiu laiku nežadu kartot ankstesnio savo elgesio. Pasakotu atveju, mano pasąmonė varė kuo toliau nuo tos merginos, tad net nesuabejojau savo atliekamų veiksmų moraline puse.

P.s. o kalbėti 100% atvirai yra taip pasiuteliškai gera :