Uzpuolikas

Publikuota: 2011-09-11

Aš nenorėjau, kad jis mane pagautų, tačiau visą vakarą tūnojęs už kampo ir laukęs manęs pasirodančio – pasiekė savo. Kai tik ėjau pro šalį, puolė, įkibo man į sprandą savo murzinais nagais ir įsisiurbė savo iltiniais dantimis į kaklą. Jo bjauri, nevalyva, gauruota išvaizda, nepakeliama smarvė, bei bjaurūs garsai skleidžiami iš mažos, smirdančios burnytės, kurioje netrūko aštrių dantukų, iškart kuždėjo jo niekingą, bei plėšrūnišką prigimtį. Žmonės jam buvo sugalvoję įvairių vardų, na o aš jį vadinau užpuoliku, kuris pavogė mano balsą, bei gerą savijautą. Jis net pablogino mano darbo sąlygas. Primenu, kad prieš maždaug pusmetį susiradau pirmą oficialų, tikrą darbą. Dirbu heavy dreamer professional sleeper. Darbas freelance’inis, galiu dirbti tiek namie, tiek bet kur kitur, kur tik randu laiko: važiuojant į paskaitas, sėdint paskaitose, važiuojant iš paskaitų, valgant, sėdint prie kompiuterio, ar bendraujant su žmonėmis. Suteikia man daug laisvės, bet kitą vertus, visai kaip polifaziniu miegojimo režimu – praleisk, nors vieną nap’ą ir tavo visa likusi diena bus sugadinta, neproduktyvi. Darbas man tikrai patinka, tik pastebiu, kad mano santykiai su lova tampa vis artimesni ir romantiškesni. Nežinau, kaip tai gali paveikti mano asmenybę. Na o ir neišbandytų pozų lieka vis mažiau. Minčių apie lovos iškeitimą į kitą kol kas nėra, nes iš esmės mes sutariam gerai, patenkina visus mano poreikius ir yra ištikima, paklusni man. Kaip ir aš jai. Deja. Negaliu pasinaudoti patarle: When there isn’t anything right – go to the left. Grįžęs, kaip tik paprašysiu jos manimi pasirūpinti ir atlupti tą dvesiančią erkiūkštę man nuo gomurio. Prisisiurbei pakankamai mano jėgų, tu besiele liga!