Andrius kleiva - Kaip veikia Japonija

Japonijoje pagyvenęs Andrius, kurį kai kas prisimena dar iš tinklaraščio laikų, aprašo kultūrines smulkmenas ir labai giliai įsišaknijusį japonišką mentalitetą ir taip bent iš dalies pademonstruoja kokie tai žmonės, kodėl jie tokie, kaip gan smarkiai skiriasi nuo tipinio europiečio ir visgi kad net ir tokios tolimos šalies gyventojuose galima įžvelgti lietuviams pažįstamų bruožų.

Beskaitydamas supranti, kaip visiškai nepavydu tiems, kurie sugalvoja mokytis jų visiškai crazy kalbos, per ilgas tradicijas prisipynusią, net kelias visiškai skirtingas struktūras ar kaip dar labiau galima užjausti tuos, kurie sugalvoja mokytis, dirbi ir galima sakyti gyventi darboholizmą normalizavusioje visuomenėje.

Kalba, darbas, tarptautiniai santykiai, požiūris į užsieniečius, maistas, studijos, šeima, subkultūros ir kitos aprašomos temos padeda susidaryti kontekstą, jei apie šalį iki šiol buvo išmanoma nedaug, keli link pabaigos pateikti interviu su jos gyventojais visą tai tik dar labiau užtvirtina ir paryškina svarbiausius gyventojams rūpimus šalies klausimus, o praktinis Tokio vadovas knygos gale, išties labai pravers, norint pamatyti kažką kitoniškesnio ir originalesnio, nei pačius populiariausius spot'us nuklotus turistų ir eilių.

Tiesa, rašymo stilius vietomis gali būti hit or miss. Jaučiasi, kaip autorius išties stengiasi rašyti kuo išraiškingiau ir vienur, kai pasakojama kažkas konkretesnio, faktiško, tai veikia išties gerai, tačiau kai kuriose lėtesnėse vietose tas bandymas kelti melancholiją ar romantizuoti, su tokiomis frazėmis, kaip "ką pagalvotų kalnas" ar "pasakytų dviratis", truputėlis vargina.