Beigbeder – Meilė trunka trejus metus

Kai paprašiau jos rankos, Alisos atsakymas buvo kupinas švelnumo, romantikos, subtilumo, grožio, meilumo ir poezijos: – Ne.

Ar įmanoma įsimylėti taip, kad viskas nesibaigtų krauju, sperma ar ašaromis?

Esu miręs žmogus. Kas rytą nubundu nepakeliamai norėdamas miego. Dėviu vien juodus drabužius, nes gedžiu pats savęs. Gedžiu žmogaus, kuriuo galėjau būti. Vienodu ritmu vaikštinėju Beaux-Arts gatve – toj gatvėj mirė Oskaras Vaildas, kaip ir aš. Einu į restoraną ir nieko nevalgau. Metrdoteliai įsižeidę, kad neprisiliečiu prie valgių. Bet ar jūs pažįstat daug numirėlių, kurie apsilaižydami kerta restorano patiekalą? Ką geriu – viskas į tuščią skrandį. Privalumas: staigus apgirtimas. Nepatogumas: skrandžio opa. Nebesišypsau. Tai viršytų mano jėgas. Esu miręs ir palaidotas. Nedarysiu vaikų. Mirusieji nesidaugina. Esu numirėlis, kavinėse spaudžiantis kažkam rankas. Esu gana draugiškas ir labai subtilus numirėlis. Manau, kad aš – pati liūdniausia iš visų kada nors mano sutiktų būtybių.