Žaidimų evoliucija
Publikuota: 2009-02-13
Last updated
Was this helpful?
Publikuota: 2009-02-13
Last updated
Was this helpful?
Kadangi studijuoju elektronikos inžineriją bei esu šiaip kompiuterinių žaidimų mėgėjas, tai mane gana domina žaidimų istorija. Kokie žaidimai pasirodė vakar, prieš mėnesį ar porą metų, mes visi kuo puikiausiai žinom. O vat apie žaidimų išsivystymą iki dabartinio lygio – informacijos mažokai. Kokie buvo žaidimai prieš 30 metų? Nuo ko viskas prasidėjo? Kokie žaidimai buvo mano vaikystėje? Į šiuos klausimus ir pabandysiu atsakyti.
Pačią pradžią apžvelgsiu prabėgom, daugiau papasakosiu jau nuo tos kompiuterinių epochos, kurią pats prisimenu ir teko prisiliesti.
1951 kovo 5 pasaulį išvydo pirmasis kompiuterinis žaidimas “NIM” žaidžiamas kompiuteriu “NIMROD”. Šis kompiuteris neturėjo grafinės išvesties. Žaidimas žaidžiamas mygtuko paspaudimais. Kompiuteris paspausdavo mygtuką tik po žmogaus paspaudimo. Taisyklių pagal kurias buvo žaidžiamas žaidimas neradau. Šitas kompiuteris davė pačią žaidimų kompiurių pradžią.
1952 A.S.Douglas (Kembridžo universiteto profesorius) sukūrė Tic-Tac-Toe žaidimą (iksiukai – nuliukai) ant katodinio spindulių aparato. Šis aparatas turėjo 35×16 vienspalvių taškų ekraną. Tai pirmasis žinomas žaidimas turintis grafinę išvestį. Šis žaidimas gali būti sužaistas ir šiais laikais naudojant EDSAC simuliatorių su originaliu žaidimo algoritmu.
1958 William A Higinbotam sukūrė pirmą žaidimą žaidžiamą dviejų žaidėjų. Tai buvo tenisas žaidžiamas oscilografo ekrane. Buvo galima keisti gravitaciją, imituojant koks būtų teniso žaidimas kitose planetose. Autorius išradimo neužpatentavo, nes palaikė jį beverčiu ir netinkančiu prekybai.
1962 Steve Russell sukūrė pirmąjį arkadinį žaidimą “Spacewar” kompiuteriui DEC „PDP-1“. Žaidimas buvo atvaizduojamas kaip grafiką naudojant simbolius. Pirmas žaidimas kur buvo galima kažką šaudyt kosmose. Tikriausiai daugelis dabar žiūrit į fotkę ir pavydyt tokio kieto monitoriaus. O ištikro, kodėl šiuolaikiniai ekranai visi stačiakampiai arba kvadratiniai?
1971 du bičai: Bill Pitts ir Hugh Tuck įkūrė kompaniją ir pasinaudoję tuo, kad Steve`as Russell`as neprieštarauja padarė kiek patobulintą “Spacewar”, pavadino jį “Galaxy Game”, įkišo jį į savo žaidimų automatą ir taip sukūrė pirmąjį komercinį video žaidimą. Toks žaidimų automatas kainavo 20000 dolerių. Ot žaidimukas. Tokį pirmąjį automatą pasistatė Stanfordo studentai savo kavinėje ir buvo itin populiarus studentų tarpe.
Ir taip pagaliau prižygiavom prie perversmo. Žinote, kad dabartinės konsolės (PS3, Xbox 360, Wii) yra jau septintoji karta? Apžvelkime jas visas!!!
Ankstyvaisiais 1971 pradėta gaminti žaidimų konsolė Magnavox Odyssey (matote viršuje), kurios prototipą Ralfas Bajeris (nieko bendro su dabartiniu jaunimo žodynu neturi) sukūrė septintojo dešimtmečio antroje pusėje, o prototipą nusipirkusi kompanija Magnavox konsolę išleido 1972 m. 2005 m. Bajer`is buvo apdovanotas Nacionaliniu technologijos pažangos medaliu dėl pirmos kompiuterinių žaidimų konsolės išradimo. Šis žmogus laikomas kompiuterinių žaidimų tėvu. Įdomu, o kas motina? Televizorius? Na bet reikia pripažinti konsolė buvo revoliucinga, žaidimai kiek primeną Ping pong`ą tik su kitokiomis taisyklėmis + ant teliko reikėjo uždėti skaidres, žaidimo įvaizdžiui pagerinti.
1975 m. Atari kompanija pristatė PONG – patobulintą Odyssey variantą. Ši konsolė turejo jau visai padorius joystick`us (linksmalazdes). Daugelis prisimena šią konsolę, kaip pačią pirmąją, dėlto, kad ankstesnės konsolės nebuvo taip paplitusios. Ši konsolė buvo pirmosios kartos žaidimų kompiuterių lyderė. Su konsole buvo pridedami net 12 žaidimų tokių, kaip šachmatai, Ping Pong`as.
1976 Coleco kompanija išleidžia Coleco Telstar konsolę. Paskutinioji pirmosios kartos konsolė, turėjusi net 14 skirtingų leidimų (su spalvom, be spalvų, su Ping Pong`u, be Ping Pong`o ir pan). Bet kaip bebūtų, kompanija ją leido tik 2 metus. Per didelis PONG populiarumas 1980 privedė kompaniją prie bankroto.
1977 Spalio 2 (nesunku paskaičiuoti, kad pernai konsolei sukako jau 30 metų), Atari išleido diskečių principu paremtą Video Computer System pavadintą konsolę, vėliau pervadintą į Atari 2600. Tai buvo Atari Pong įpėdinis, kuris galėjo pasiūlyti joystick`us, perrašomas žaidimų kasetes ir daugybę žaidimų. Nors ši konsolė ir nebuvo išvaizdi, tačiau tada tai buvo „dėžė“, kuri leido pažaisti combat‘ą, Pac-Man‘ą (sėkmingiausias Atari žaidimas), tennis‘ą ir kitus žaidimus. Tai neabejotinai geriausia antrosios kartos konsolė (parduota 40 mln. vienetų) bei sėkmingiausias Atari gaminys. Taipgo šią konsolę teko aptūrėt ir man. Savo prisiminimus aprašysiu sekančioje dalyje.
1979 m. kompanija Mattel pristatė Intellivision konsolę, kainavusią 299 USD. Šis žaidimų kompiuteris buvo kiek galingesnis ir geresnės grafikos (turėjo net 16 spalvų) nei Atari 2600 ir pirmasis pasikėsino į Atari postą, tačiau dėl pastarosios konsolės populiarumo nepavyko taip smarkiai pasidauginti ir liko gėdingoje antroje vietoje. Iš viso parduota 3 milijonai vnt, bei išleisti 125 žaidimai. Pradžioje žaidimus šiai konsolei kūrė vos 5 žmonių komanda, kuri vėliau išsiplėtė iki 110.
1982 m. pasirodė dar galingesnis žaidimų kompiuteris, Telstar Arcade palikuonis – Colecovision. Ši konsolė jau sugebėjo atvaizduoti arkadų lygio žaidimus, turėjo Atari 2600 emuliatorių bei upgrade galimybes. Coleco tikslas buvo licenzijuoti visus arkadinius žaidimus, kurių nepavyko gauti Atari. Rezultatas – 125 žaidimai per du konsolės gyvavimo metus. Konsolės pardavimai buvo išaugę po 1983 video žaidimų krizės, kai konsolė kainavo gerokai mažiau už konkurentus. Įdomus faktas: šią konsolę galima išgirsti minint tokių atlikėjų dainose, kaip: Fugees, Jay-Z ar Dr. Dre.
Negaliu neparodyti bent keletos šios galingiausios antrosios kartos konsolės žaidimų:
Kitos to laikmečio konsolės, susilaukusios gerokai mažiau dėmesio: Fairchild Channel FRCA Studio IIInterton VC 4000Odyssey² (bandymas sugrįžti į rinką) Arcadia 2001Atari 5200 (komerciškai taip nenusisekęs projektas, turėjęs stoti į kovą su Colecovision) VectrexSG-1000Bally AstrocadeColor TV Game.
Taigi žadėjau daugiau dėmesio skirti konsolėms, kurias jau teko minkyti. Nors ši konsolė jau atšventė savo 30-metį, o aš visgi ne toks jau senas, tačiau man teko prie jos prisiliesti. Kaip? Ogi atradau sandėliuke. Tai tikriausiai buvo mano brolio žaidimų kompiuteris. Taigi apie viską iš eilės.
Taigi 1977 spalį Atari pristatė savo Video Computer System (toks konkretaus pavadinimo nebuvimas ir lėmė, kad ilgą laiką aš nė nenumaniau kas per daiktas ten pas mane gulėdavo). Tačiau vėliau konsolė pervadinta į Atari 2600 pagal kompiuterio partijos numerį: CX2600.
Pradinis konsolės variantas buvo Stella, bet šis projektas buvo kiek pastrigęs. Reikalai pajudėjo tik į kompaniją priėmus Jay Miner. Mikroschemų architektas sugebėjo sujungti keletą sistemų į vieną ir taip kompanija išleidusi 100 milijonų dolerių aparačiuko sukūrimui, sugebėjo išleisti konsolę.
Konsolės pradinė kaina buvo 199 USD, nesunku paskaičiuoti, kad kompanija privalėjo parduoti virš pusės milijono konsolės vienetų, kad jai atsipirktų šis darbas. Atrodytų kiek bauginamai, bet visgi konsolės pardavimai pranoko lūkesčius: parduota virš 40 milijonų konsolės kopijų!!!
Nors ne viskas įvyko taip iš karto. Pirmaisiais metais, kai konsolė buvo gaminama Kalifornijoje, pasisekė parduoti tik 250000 vienetų (pusė tikslo), o konsolei jau prilipo “Sunkiosios šešeriukės” vardas (konsolė buvo tikrai didelė ir sunki bei tūrėjo 6 valdomąsias svirtis korpuse). Tuo metu sugebėjusi sutalpinti 1,19 MHz procesorių ir net 128 baitus operatyviosios atminties.
Kai publika suprato, kad galima žaisti nė vien Pong`ą bet ir kitus žaidimus, bei kai tik gamintojai išmoko išnaudoti konsolės galimybes – pardavimai ėmė augti kaip ant mielių. 1979 ši dėžutė tapo geidžiamiausia ir daugiausiai parduodama Kalėdų dovana. Tais metais 1 mln dėžučių paliko gamyklą ir iškeliavo pas laiminguosius vaikus ar jų tėvelius.
Sekančiais metais Atari licenzijavo tikru arkadų hitu tapusį Space Invaders, kuris išaugino konsolės pardavimus dvigubai. Tais metais Atari iš savo konsolės bei žaidimų pardavimų susišlavė 2 milijardus dolerių… Nieko sau. Palaukit, konsolės pardavimai nė neketino sustoti. Ateinačius du metus konsolės pardavimai vis dvigubėdavo. 1982 m. beveik 8 mln. Atarių išriedėjo į naujuosius namus.
1980 kompanija pašalino kairiąją ir dešiniąją lygių sunkumo svirteles (skant, kad nesikartotų). Konsolė kiek palengvėjo, bet atrodė lygiai taip pat, kaip ir standartinis variantas.
O štai 1982 kompanija išleido kiek pigesnį variantą, kuriame buvo pašalinta medinė dalis. Konsolė buvo praminta „Darth Vader“, dėl savo visiškai juodos, kampuotos išvaizdos, kiek primenančios mūsų gerai pažįstamą veikėją. Tais pat metais kompanija pradėjo spausdinti ant konsolės, kad tai 2600 (iki tol būdavo tik VCS užrašiukas), nes prekyboje jau buvo pasirodžiusi ir 5200 versija, kuri visgi nenusisekė.
Per tą laiką buvo sukurtos dar dvi konsolės versijos: 2700 – kuri taip ir nebuvo pasirodžiusi, dėl savo nepatogaus dizaino; bei 2800, kuri buvo pristatyta būtent Japonijos rinkai, bet iš jos buvo išstumta, dėl Nintendo Famicom populiarumo šiame regione.
Kaip bebūtų, šis gaminys turėjo tam tikrų problemų: gamintojai teigė, kad konsolė tikriausiai kaip niekas kitas keliaudavo po garantinius centrus, nes nuolat gesdavo, perkaisdavo, sugesdavo gana nepatvarūs pulteliai, kuriuos įsižaidęs žaidėjas galėdavo visai nesunkai sugadinti.
Neužilgo į kovą su Atari populiarumu stojo kiti gamintojai: Imagic ir Coleco. Taip pat kompanija įsivėlė į skandalą, kai kompanija Mystique pradėjo masiškai gaminti pornografinius žaidimus. Neilgai trukus nenaudėliai buvo išmesti iš sutarties, o konsolė tęsė ramų savo viešpatavimą.
Tačiau viskas turi pabaigą. Atėjo 1983m. video žaidimų krizė, kai kompanijos pardavimai smarkiai krito, niekas nebenorėjo pirkti kompiuterinių žaidimų ir kompanija pradėjo patirti milžiniškus nuostolius (apie 10000 USD per dieną!) Taigi 1984m. konsolė atiteko tokiem bičam iš Commodore Business Machines, kurie sumastė pasipelnyt iš žinomosios konsolės. Po dviejų metų perleido konsolę, supaprastindami dizainą, suteikdami galimybę žaisti visus klasikinius žaidimus ir už visa tai prašydami tik 50 dolerių mokesčio. Taip jie iš senosios konsolės spaudė ką galėjo ir išspaudė iki pat 1990. Reikalą oficialiai parišo Atari kompanija, kuri 1992 Sausio 1 sako: “Viskas bičai, užteks”. Taip konsolė patapo visų laikų ilgiausiai išgyvenusi konsolė. Gaminama ji buvo 14 metų ir du mėnesius.
Buvau tokio amžiaus, kad vos beprisimenu. Sandeliuke radau šią dėžę, jei tiksliau, tai “Vader`į” (be tų medinių pagražinimų ir tik su 4 svirtimis, kaip šioje nuotraukoje), paprašiau sesers, kad pajungtų prie teliko ir oj, kaip prasidėjo. Atsimenu ne vieną kartą dar teko kviestis sesę, kad patvarkytų mano “linksmalazdę", nes buvo gan palūžęs trantas. Vėliau, neišsikentusi nupirko kažkokį Sega variantą, kuris buvo suderintas su Atari ir labiau panašus į mum žinomus JoyStick`us.
Tiesa tokių dalykų kaip kasečių netūrėjau, pačiame kompiuteryje buvo įrašyti 40 žaidimų kurių pakankamai pakakdavo, o apie kasečių egzistavimą tada tik spėliodavau, kadangi niekas iš mano pažįstamų nieko apie tokius čiūdus nė nežinojo, tai netūrėjau kieno pasiklaust. Visgi čia buvo kokie 1997-1999m.
O vat žaidimai… Tada žaidimai tikrai neatrodydavo primityvūs ar prasti, man, tokiam tetrių berniukui čia buvo oj kaip įdomu. Tik labai jau gąsdindavo gan drąstiški garsai sklindatys žaidžiant žaidimus. Kai kuriuos žaidimus niekad nežaisdavau, nes bijodavau!!! Įsitikinti tuo galėsite vaizdo įrašuose, kiek žemiau.
Įdomumo dėlei, tai visai neseniai aptikau Atari emuliatorių kartu su begales žaidimų. Kam įdomu – galit išbandyt.
Jei sumastytumėte šią konsolę nusipirkti dabar, tai eBay aukcione plotumėte 30-40 USD. Užsimaniau aš ją išsitraukt ir pažiūrėt, kokia jos būklė dabar, bet… Deja mano mama ją jau išmetė.
Keli žaidimai, kuriuos prisimenu:
Štai ir pasiekėm 8-bit`ų erą, dar kitaip žinomą kaip trečiąją kartą. Ir garsiąją “paprastuškę”.
Taigi, pamatę arkadinių žaidimų sėkmę, iš to pabandė pralobti ir japonai Nintendo. Na japonai, nebūtų japonai, jei nepadarytų tikrai gero produkto. Taip 1983m. Japonijoje pasirodė Nintendo Family Computer (Famicom) **** arba dar žinoma, kaip NES (Nintendo Entertainment System). Pasiekus Nr.1 konsolės statusą savo šalyje, nusprendė atakuoti ir likusį pasaulį. Taip 1985 konsolė pasiekė Ameriką bei kitas šalis. Rezultatas – per 12 metų sugebėjo aplenkti populiariąją Atari net 20-čia milijonų vienetų. Tai buvo trečiosios kartos žvaigždė, apie kurią plačiau – sekančiame straipsnyje.
Sega negalėjo leisti taip totaliai viešpatauti tik Nintendo kompanijai, tai ėmė ir 1986 pristatė Sega Master System. Europoje konsolė buvo gana mėgiama dėl savo techninės įrangos pranašumo prieš NES. Tačiau konsolė negalėjo varžytis Amerikoje ar Japonijoje, kur Nintendo ėmė viršų. Taip besitenkinant mažesnėmis rinkomis Sega visgi sugebėjo išsiparduoti 13 milijonų konsolės vienetų.
Tais pačiais metais prisikelti pabandė ir Atari. Pristatė savo 7800 modelį, kuris turėjo pakeisti nenusisekusį 2600 įpėdinį – 5200 ir turėjo grąžinti kompanijos pardavimus atimant dalį rinkos iš Nintendo. Tačiau kiek pabandę, pamatė kad nieko gero čia nebus ir pasitraukė į gerokai jiem pelningesnę: namų kompiuterių sferą, kur konsolė prilygo tuometiniams 8-bitų namų kompiuteriams, kaip Apple II. Sukūrė klaviatūrą, parašė visokias spausdinimo, skaičiavimo programėles bei suderino konsolę su spausdintuvais. Taip Atari galutinai pasitraukė iš Video žaidimų rinkos ir jau ketvirtoje kartoje šios gamintojos nebepamatysime.
Kiti mažiau nusisekę/trumpalaikiai gaminiai:
Kaip žadėjau – šįkart apie Nintendo konsolę, kurią prieš gerus 10 metų tūrėjom ir žaidėm ko gero visi.
Taigi apie viską iš pradžių:
Ankstyvaisiais 80-aisiais nemažai sėkmės su arkadiniais žaidimais susilaukę kūrė savo planus. Taip Masayuki Uemura kūrė naujosios kartos kompiuterį, pavadinimu Family Computer arba tiesiog Famicom, kurią į Japonijos rinką paleido 1983 metais, tačiau startas buvo banguotas: konsolėje buvo blogas chipas ir dėlto naujasis gaminys labai greit gedo ir mažai kas norėjo pirkti, bet problemos buvo greitai išspręstos ir kitais metais konsolė perleista su geriau žinomo pavadinimu - Nintendo Entertainment System (NES). Konsolės pardavimai ėmė kilti ir 1984 pabaigoje tai jau buvo geriausiai parduodama konsolė Japonijoje.
Jei jau sėkmė tokia didelė, tai kodėl nepabandžius ir kitur. Taip Nintendo stojo į kovą su absoliučiais lyderiais Atari, 1985 pristatydami savo vakarietišką konsolės variantą Consumer Electronics Show parodoje. Pateikta atnaujinto dizaino konsolė ir keli hitais Japonijoje jau spėję tapti žaidimai kaip Kung Fu, Pinball, Stack-Up, Tennis, Wrecking Crew na ir žinoma - Super Mario Bros. Kalbant apie pastarąjį, tai sėkmingiausias ne tik šios konsolės žaidimas, tačiau ir išvis pasaulyje daugiausiai parduotas žaidimas. Plačiau apie jį – sekančiame straipsnyje.
Originaliose konsolėse buvo įdėtas nedidelis chipas, toks pat chipas būdavo įmontuojamas į originalias pilkąsias Nintendo žaidimų kasetes. Jei kasetė tūrėdavo chip`ą – žaidimas pasileisdavo be problemų, jei ne - viskas ką galėjote išvysti, tai tik juodas ekranas. Visgi piratavimo tai nesustabdė. Iš trečiųjų šalių sulaukėmė pačių įvairiausių dizainų konsolės klonų, kuriuose nebūdavo šio chipo, žinoma jos būdavo pigios ir nekokybiškos, tačiau mes ir pirkdavom. Man asmeniškai neteko matyti originalaus konsolės varianto nei pas vieną pažystamą, taip pat naudodavome ir geltonąsias kasetes, kurios toli gražu nebuvo originalios. Nintendo licenzijuoti žaidimai tapo tikrai populiarūs, dėlto buvo dar ne kartą perleisti ir kitoms konsolėms. Dar ne kartą galėjome išvysti Super Mario Bros., The Legend of Zelda, Castlevania, ar žinomąjį Final Fantasy.
Sekantieji keli metai tapo ypač sėkmingi ir konsolė išstūmė jau technologiškai pasenusią Atari į šalį. O Nintendo tapo tikru žaidimų pasaulio gigantu. Taip truko iki pat 1990 m., kai pasirodė naujos kartos konsolės, tokios, kaip 16-bit`ų Sega Mega Drive dar žinoma, kaip Sega Genesis. Tai tūrėjo reikšti konsolės galą, tačiau nenorėdama visiškai atsilikti kompanija dar bandė gelbėtis su Super Nintendo Entertainment System konsole, kuri taip pat buvo 16-bit`ų, tačiau jau nebuvo taip komerciškai nusisekusi, kaip jos pirmtakė NES.
Nepaisant smarkaus konsolės perkamumo mažėjimo Nintendo tęsė tiekti konsoles į Ameriką, netgi išleido keletą konsolės variantų su skirtingais dizainais. Taip ji buvo platinama dar iki 1995, kuriais JAV liko be šios konsolės. Tačiau Japonijoje dar buvo likę nemažai senųjų konsolės fanų, kuriem reikėdavo techninio palaikymo, naujų valdymo pultelių, atsarginių dalių ir panašių niekučių, tad kompanija neužraukė pačios konsolės gaminimo iki pat 2003, o techninė pagalba bei priedai tiekti nustoti tik 2007 Spalio 31!! Tik pagalvokit: 24 metai konsolės istorijos. Reikia pripažinti – įspūdinga. Dar labiau stebina pardavimai, dėmesio! Iškvepiam! 61,91 mln. kopijų!
Tikriausiai man ir daugeliui mano amžiaus vaikinų, tai konsolė, prie kurios praleidau daugiausiai laiko. Užaugome su ja ;) Kartas nuo karto užvaldanti nostalgija priverčia įsirašyti kokį seną gerą bomberman`ą ar Super Mario ir pažaisti geras 20 min. Savo laikais jie tikrai įtraukdavo, o pagrindinis dalykas tokiose konsolėse būdavo žaidimo įdomumas, o ne grafika. Norėdamas pereiti žaidimą, turėdavai tą patį lygį kartoti dešimtis, šimtus kartų, kol jį išmokdavai kone atmintinai. Šiuolaikiniai žaidimai šiuo atžvilgiu dėlto ir atrodo labai lengvi.
Buvau vaikas kuris teturėjo tetrį bei Atari 2600 ir neturėjo greitimų kiemo draugų, nes mano namas gerokai toliau nuo miestelio. Vieną kartą pas kaimynų besisvečiuojant pamačiau NES'ą. Tie žaidimai mane sužavėjo… Man parodė karate žaidimą, kur mušamasi tarpusavyje ir taip užsinorėjau ir aš tokio aparato. Tad ėmiau taupyti: į mėnesį gaudavau po 5 lt kišenpinigių + kažkiek gaudavau švenčių proga. Taigi susiėmiau, nebepirkau jokių ledų ar saldainių ir per greičiau nei metus sutaupiau savo pirmąjį 100 lt. Tada man buvo 7 metai. Iš kur žinau taip tiksliai? Neįsivaizduoju. Tiesiog žinau, kad tai buvo 1996-ieji. Apie savo planus nuolat pasakodavau mamai ir kai galų gale turėjau savo sukauptus pinigus – kaip sutarta, važiavome į Klaipėdą, į turgų ir nusipirkau. Dar atsimenu, kai pardavėjas parodė, kad viskas gerai veikia, paleido visiem mum žinomą žaidimą, kuriame reikėjo šaudyti antis. Buvau sužavėtas ir vos sugebėjau nešokinėti iš džiaugsmo. Žaidimų iš pradžių netūrėjau daug, bet juos visus žaisdavau, kol mama nenuvarydavo nuo teliko. Tolesnius savo gautus kišenpinigius taupydavau naujom disketėm, magnetolai ar meškerei, tada jos taip pat buvo gana brangios. Pagrindinė problema, kad žaidimus pirkdavo mano sesuo, tad ką gausiu sužinodavau tik gaudamas disketę į ranką. Vėliau prasidėjo skolinimasis iš draugų, mainymasis žaidimais, ar jų pirkimas vienas iš kitų.
Vienas iš įsimintinų žaidimų, tai Indiana Jones`as, kuris kažkodėl man labai giliai įstrigo atmintyje. Tikriausiai dėlto, kad jo lygiai buvo tikrai labai įvairūs, pats žaidimas buvo tikrai gana sudėtingas ir tai buvo vienas iš tų nedaugelio žaidimų, kurie turėjo cheat kodų. Paspaudus pauzę, reikėdavo paspausti į viršų ir berods į kairę ir tada pasidarydavai nemirtingas. Lygiai taip pat buvo galima ir išjungti šį kodą. Tokiu būdu pereidavau tas vietas, kurių tiesiog neįveikdavau.
O ką jau kalbėti apie tokius žaidimus, kaip Super Mario ar “tankiukus” (tikslaus pavadinimo nepamenu). Žaisdavau kone kiekvieną dieną, žaisdavau valandomis, žaisdavau su giminėmis, su draugais, ar tiesiog savo amžiaus vaikais, taip netgi susipažindavom ir susidraugaudavom. Atsirasdavo savi terminai, dar dabar pamenu tokius, kaip “darakočka”, “bosiakas” ir pan. Kai kuriuose žaidimuose buvo tokia galimybė, kaip kurti lygius. Ką sukursi – tai tik tavo fantazijos reikalas. Kurdavom lygius vienas kitam ir paskui daug juokdavomės bandydami žaisti.
Vėliau įsigijau Sega Genesis ir senoji Nintendo liko užmarštyje. Tačiau sugedus Segai ir likus be jokio žaidimų kompiuterio po kurio laiko dar iš nostalgijos nusipirkau Nintendo kloną už 10 Lt. Tai jau buvo paskutinis kartas, kada besusidūriau su ja ir man buvo kokie 14-15 metų.
Kalbant apie NES tiesiog negalima nepaminėti Super Mario Bros. Kultinis ir pirmasis tokio lygio populiarumo susilaukęs video žaidimas. Heh, juk prisipažinkit – visi mes jį žaidėm, visi mes ji mylėjom. Taigi prisiminkim/susipažinkim artimiau:
Mario – Nintendo talismanas ir kartu viena populiariausių žaidimų serijų. Taigi šis žaidimas yra best selling video game of all time: parduota 40.24 mln. kopijų vien pačio žaidimo, o bendra Mario frančizė buvo parduota net 201 mln. kopijų tiražu!!! Palyginimui, šiais laikais vienas iš geriausiai parduodamų žaidimų – “The Sims”, pasiekė 100 mln. kopijų tiražą. Štai kaip sėkmingai pavyko prasimušti prieš 28 metus Shigeru Miyamoto sukurtam veikėjui. Net sunku patikėti kokią įtaką gali turėti vienas vienintelis video žaidimas: ne tik sugebėjo įtakoti milžinišką Nintendo konsolės sėkmę, bet ir ištraukė JAV iš du metus trukusios video žaidimų krizės. Azijos šalyse Mario populiarus iki dabar. Iš viso pasirodė daugiau nei 200 žaidimuose, daugiausia Nintendo konsolėms. Firminė žaidimo melodija, sukurta Kōji Kondō yra atpažįstama visame pasaulyje, net tų žmonių, kurie nėra žaidę šio žaidimo, bei yra naudojama kaip sinonimas, kalbant apie video žaidimus.
Taigi pirmą kart Mario pasirodė dar 1981 metais Donkey Kong žaidime kaip šalutinis veikėjas Jumpman. Tai buvo paprastas arkadinis žaidimas, kuriame mes valdydami veikėją bandome išvengti kliūčių ir užlipti į viršų pas princesę.
Po šio žaidimo, 1983 pasirodė antrasis serijos žaidimas Mario Bros. Šiame žaidime jau galima įžvelgti daug panašumų su tuo Mario, kurį mes ir žinome: vamzdžiai, vėžliai, ugnis ir pan. Bet žaidimas vis dar arkadinis.
Na ir galiausiai 1985 pasirodė tas Mario kurį aš, tu ir visi žinom – Super Mario Bros. Linijinis žaidimas, kuriame valdai santechniką Mario, kuris moka bėgioti, trypti savo priešus ir net šaudyti.
Dauguma žino tik Super Mario Bros. žaidimą, tačiau jų yra daug daugiau. Visa serija susideda iš:
Donkey Kong (1981)
Mario Bros. (1983)
Super Mario Bros. (1985)
Super Mario Bros. 2 (1988)
Super Mario Bros. 3 (1988)
Super Mario Land (1989)
Super Mario World (1990)
Dr. Mario (1990)
Super Mario 64 (1996)
Super Mario Sunshine (2002)
New Super Mario Bros. (2006)
Super Mario Galaxy (2007)
Super Mario Bros_._ žaidime, pagrindinis veikėjas – santechnikas Mario turi išgelbėti Grybų karalystės princesę Toadstool (vėliau pervadintą į princesę Peach) iš blogojo karaliaus Koopa (vėliau žinomą, kaip karalių Bowser). Dviejų žaidėjų režime pagrindiniam žaidėjui į pagalbą stoja ir jo jaunesnis brolis Luigi. Kad išgelbėtų minėtą princesę, broliai turi įveikti 8 skirtingus pasaulius išvengdami kliūčių ir priešus tiesiog sumindydami. Mario turi nukeliauti į kiekvieną naujojo pasaulio pilį ir nugalėti vieną iš karaliaus Koopa parankinių. Kad pasiektų parankinio pilį, veikėjui reikia įveikti tris to pasaulio lygius. Nugalėjus parankinį, sutinkamas grybažmogis Toad, kuris praneša: „Thank you Mario! But our princess is in another castle!“ – heh legendinė frazė :) Taip išvadavę 7 grybažmogius ir įveikę patį Bowser, mes galų gale atrandame savo taip ilgai ieškotą princesę. Perėjus žaidimą, žaidėjui leidžiama žaidimą žaisti sunkiu režimu, kur paprasti priešai yra pakeisti vėžliais, kurių neina nugalėti ugniniais rutuliais, o ir priešų judėjimo greitis padvigubėjęs.
Visi mėgo Mario, visi žaidė Mario ir niekas nesiskųsdavo, kad va jo istorija yra kvaila. Gosh… Net filmas buvo pastatytas... Tarp kitko tai buvo pats pirmasis filmas, pastatytas pagal kompiuterinį žaidimą.
Mario kovoja su pačiu Bowser 8 pasaulio pabaigoje.
Visą žaidimą sudaro 8 pasauliai kurių kiekvienas dar skyla į keturis lygius. Taigi iš viso žaidimą sudaro 32 lygiai. Žaidime yra 4 skirtingi lygių tipai:
Dr. Mario
Žaidimas padarytas Tetrio pagrindu, bet kuris man patiko gal kiek labiau. Tikslas: dėliojant skirtingų spalvų piliules sunaikinti visus stiklainyje esančius virusus. Buvau “atkalęs” žaidimą tiek, kad įveikdavau, net sudėtingiausią lygį, kurio 75 procentai stiklainio jau būdavo užpildyti, o piliulės judėdavo kelis kart greičiau nei įprasta.
Super Mario Bros. 3
Ne toks įsimintinas, kaip mūsų numylėtasis Super Mario Bros. tačiau įnešantis išties daug naujovių. Šį žaidimą atradau žymiai vėliau – turėdamas NES savo paskutinį kartą. Žaidimo stilius man kiek nepatiko, bet žaidimas buvo žymiai įdomesnis ir gerokai sudėtingesnis. Prisimenu taip ir neužbaigiau jo.
Super Mario Galaxy
Žaidimas pasirodė tik 2007, bet jis mane buvo sudominęs ir parsisiunčiau. Bet deja jis man nepatiko, jokios nostalgijos nesukėlė ir šiaip pasirodė visiškas š, todėl ilgai mano kompe neužsibuvo. Mano nuomonė 3D mario, tai ne ta sfera, kur jam reikėjo nueit. Na bet mielas žaidimukas mažiem vaikam, be jokio smurto. Gražu, paprasta, blizgu.
Žiūrim į savo vaikystę :) Faina prisiminti vieną ar kitą levelį.
Šį vakarą – ketvirtoji karta (1987–1996).
1987 spalio 30 Japonijoje pasirodė TurboGrafx-16. Konsolė turėjo 8 bitų procesorių (kas buvo trūkumas lyginant su konkurentais) ir 16 bitų grafinį procesorių. Konsolė pasižymėjo itin mažais cardrige`ais, kurie buvo kreditinės kortelės dydžio bei tai buvo pirmoji konsolė su CD palaikymu. Revoliucija :) Toks kompaktinių diskų panaudojimas padidino konsolės panaudojimo galimybes ir tuo pasinaudoję gamintojai pagamino ne vieną programą skirtą šiai konsolei. Neskaitant tokių privalumų, konsolės populiarumui Japonijoje didelę įtaką padarė didelis erotinių žaidimų kiekis. Iš viso šios žaidimų kompiuterio parduota 10 milijonų kopijų, o žaidimai gaminti iki 1999.
1988 Sega Japonijoje išleido Sega Mega Drive – vieną stipresnių ketvirtos kartos konsolių. Viso parduota 29 milijonai konsolės vienetų. Tai buvo jau penktoji Segos konsolė, kuri pakeitė jau pasenusią Sega Master System. Pradžioje išpopuliarėjusi Europoje ir Brazilijoje, konsolė niekaip negalėjo prasimušti JAV ir Japonijoje (atplukdė tik 400000 vienetų pirmaisiais metais). Pagalbos bandė prašyti pas Atari, bet Segai nepatiko keliamos sąlygos, tad visko ėmėsi pati. Pasiekus Nr.1 statusą Europoje, konsolė ėmė populiarėti ir JAV ir po truputi išstūmė NES bei TurboGrafx-16 iš lyderių pozicijų. Ypač tam padėjo 1991 pasirodęs Sonic the Hedgehog. Konsolės istorija užsibaigė 2002 m. su paskutiniu licenzijuotu žaidimu Brazilijoje.
Kiek matom pirmiausia visos konsolės buvo pristatomos Japonijoje. Taip buvo ir su Neo Geo 1990-aisiais, kuri buvo pavyzdinė, technologiškai pažangiausia konsolė savo laiku. Nors ji tikrai netapo tokia žinoma ir populiari, kaip SNES ar Sega, bet jai pavyko išlikti, kaip ilgiausiai parduodama ketvirtos kartos konsolė. Kompiuteris naudojo 12 Mhz Motorola procesorių, o jo vaizdo plokštė sugebėjo atkurti 4096 spalvų. Taipogi pasižymėjo integruota garso plokšte, kuri galėjo atkurti net 15 garso kanalų. Tačiau rezoliucijos buvo nuviliančios ir dėlto žaidimai atrodydavo daug tamsesni.
Taip pat konsolei buvo kuriami pirmieji rimtesni 3D žaidimai. 2006 pasirodęs Last Hope tapo vienu geresniu konsolės žaidimu, nors nuo jos debiuto praėjo jau 16 metų. Tačiau įsiveržti į rinką taip sėkmingai nepavyko ir dėžutė liko kitų konsolių šešėlyje. Iki pat 2007 spalio, kada buvo išleistas paskutinis žaidimas ir tolesnis palaikymas buvo nutrauktas. Taip ši konsolė tapo antroji ilgiausiai gyvavusi konsolė po Atari 2600.
1990 lapkričio 21 Nintendo pristatė Super Nintendo Entertainment System (SNES). Konsolė buvo patobulintas NES variantas, kuris pasižymėjo geresne grafika (32768 arba 15-bit`ų spalvų), bei garsu. Daug kas kalbėjo, kad tai tik buvo Nintendo stengimasis neatsilikti naujosios kartos konsolės gamyboje, nes senukė NES jau pradėjo rodyti savo amžių, tačiau vis dar buvo perkamiausia. Kaip bebūtų ji pradėjo populiarėti ir tapti perkamiausia ketvirtosios kartos konsole. Tam padėjo reklaminės kampanijos, gamintojų pasitikėjimas bei populiarumas tarp vartotojų, parduota 49 mln. vienetų. Šis populiarumas skatino labai didelę konkurenciją su Sega kompanija ir tai išaugo į vieną šiurkščiausių konsolių karų, kurio metu kiekviena gamintoja stengėsi parodyti kokia jos konsolė šauni ir kad priešininkų konsolė nieko nesugeba.
Nintendo išlaikė savo vardą Amerikoje net ir prasidėjus penktosios kartos konsolėms. 1994 m. pasirodė žaidimas Donkey Kong Country, kuris parodė, kad naujesnės kartos konsolės negali pasiūlyti nieko naujo lyginant su SNES ir tokiu būdu tik sustiprino savo pardavimus. Paskutiniais metais dauguma žaidimų buvo perkurti Game Boy Advance, nes kompiuteriukas pasižymėjo panašiais duomenimis. 2007 m. konsolės gamyba visai nutraukta.
CD-i – konsolė veikianti su CD, bet tesugebėjusi paplisti pusės milijono vienetų tiražu.
Super A’Can – SNES klonas išleistas 1995 metais konkrečiai Kinijos Respublikai. Ir teturėjusi 12 žaidimų.
Kadangi aptaręs trečiąją žaidimų kartą, paskyriau atskirą įrašą Super Mario Bros., tai pakalbėjęs apie ketvirtąją, negaliu nepapasakoti apie šios kartos hitą Nr.1: Sonic`ą.
Naoto Ōshima Segos kompanijos prašymu sukurti kažką, kas ne tik prilygtų Super Mario, bet ir pranoktų jį, nupaišė naują veikėją – ežį, pavadinimu "Mr Needlemouse". Šis turėjo patapti, kaip kompanijos arkliukas ir juo ir tapo. Sonic’o mėlyna spalva parinkta tam, kad derintųsi su Segos mėlynu logotipu, batai nugvelbti nuo to meto populiaraus atlikėjo Michael Jackson‘o, tik parinkta raudona spalva. Ir taip atsiradus pagrindiniam veikėjui, 15 žmonių komanda, pasivadinusi, kaip Sonic Team ėmėsi darbo prie pirmojo serijos žaidimo: Sonic the Hedgehog.
1991 birželio 23 pasirodė žadėtasis žaidimas, skirtas Sega Master System konsolei. Tai buvo 8-bitų versija, bet pasiekus didelius pardavimus, buvo perleista ir 16-bitų Sega Mega Drive versijoms. Šis žaidimukas lėmė Sega Genesis išpopuliarėjimą, nes pasižymėjo dar neregėtais nuotykiais, niekur neregėta grafika, stilistika ir kas svarbiausia - buvo velniškai greitas. Ir tai žmones žavėjo. Šį žaidimą, įsigijęs konsolę, žaidžiau gal milijoną kartų :)
Siužetas labai paprastas: Sonic`as turi neleisti piktajam Dr. Robotnik `ui surinkti šešis Chaoso smaragdus, su kuriais jis sugebėtų valdyti visą Pietų salą. Veikėjas turi įveikti šešias zonas, kuri kiekviena susideda iš trijų lygių, ir įveikti piktąjį RoBotnik`ą tūnantį karo mašinose. Kaip bebūtų, blogiukas visada sugeba pasprukti. Taip, gal oskaro ir neduosim, bet žaisdavosi tikrai smagiai.
Sonic`as sugeba bėgti tikrai greitai, šokinėti bei suktis. Ne taip, kaip kitose platforminiuose žaidimuose, žaidimas reikalavo tikrai greitos reakcijos. Tam tikslui žaidime būdavo specialios platformos, mirties kilpos ir panašūs dalykėliai, kurie leisdavo pasiekti milžiniškus greičius. O grafika tam metui buvo neįtikėtina: judančios gėlės, banguojantis vanduo, besisukantys žiedai, kurie tiesiog patapo Sonic`o simboliu ir begalo ryškios spalvos, buvo tai ko reikėjo tam laikmečiui. Ir tai padėjo paplisti 4 milijonų kopijų tiražu_._
1992 lapkričio 24 pasirodė kitas serijos žaidimas: Sonic the Hedgehog 2. Žaidimas tęsė pirmosios dalies istoriją ir pasiūlė naują papildomą veikėją – Tails bei užrakintą veikėją Knuckles, už kurį žaisti galima tik vieną kart perėjus visą žaidimą.
Žaidimas susuktas pirmojo žaidimo varikliuku, tik sukurti kiek kitokie lygiai, o ypač smarkiai pasikeitęs bonus lygis, kuris patapo trimačiu. Šis žaidimas susilaukė daug didesnės sėkmės – parduota 6 milijonai žaidimo kopijų. Siužetas tęsia pirmosios dalies pasakojimą, kuriame reikia nugalėti Robotnik`o armiją, išgelbėti savo draugus ir sunaikinti Robotnik`o karo laivą “Death Egg”.
Šį žaidimuką esu žaidęs, bet labai trumpai, kai pasiskolinau iš kažko disketę.
1993 lapkritį pasirodė dar vienas serijos žaidimas: Sonic the Hedgehog CD, kuris buvo skirtas Sega Mega-CD konsolei, bei pritaikytas stacionariesiems kompiuteriams. Jame pristatyti dar du nauji veikėjai: Metal Sonic ir Amy Rose.
Žaidimas pasižymėjo laiko teleportais, kuriuose galėdavai tą patį lygį sužaisti skirtingais laikais: dabartyje, praeityje, geroje ateityje, bei blogoje ateityje. Į juos galima patekti rankiojant ženkliukus sutinkamus žaidimo lygiuose. Kažką pakeitus – tai atsiliepia kituose matmenyse. T.y. jei praeityje surinksite visus smaragdus, tai visi Robotnik`o robotai dabartyje bus sunaikinti ir pan.
Šis žaidimas buvo pripažintas, kaip geriausias Sonic`o frančizės atstovas_._
__Sonic the Hedgehog 3 – mano mėgiamiausias Sonic`o frančizės žaidimas, kurį žaidžiau kone daugiausiai. Pasirodė šis gėris 1994 m. pirmojoje pusėje ir kartu su papildymu paplito 3,5 milijonų egzempliorių tiražu.
Žaidimo siužetas nieko nesiskiria nuo pirmosios dalies. Skiriasi lygiai, jų grafika, bonus lygis, kuriame reikia surinkti jau septynis smaragdus. Pasisekus tai padaryti galima pasiversti į Super Sonic`ą (kažkuom primena Dragon Ball serijos Sajanus), kuris sugeba ne tik, kad skraidyti, bet ir yra nepažeidžiamas (na nebent sutraiškomas).
Įdomus faktas, kad pradžioje muzikos kūrimui buvo pasamdyta Michaelo Jacsono komanda, tačiau po šios žvaigždės pedofilijos skandalo Sega nutraukė kontraktą. Bet žaidime keliuose lygiuose visgi buvo panaudoti šios komandos sukurti garso takeliai.
Ši dalis suteikia labai daugiausia prisiminimų. Su draugu vis žaisdavom ir žaisdavom :)
Na ir trumpai apie kitus serijos žaidimus, kurie tokios didelės revoliucijos, jau nesugebėjo padaryti:
Sonic & Knuckles
1994 išleistas žaidimas, kuris buvo kaip papildymas Sonic the Hedgehog 3 ir buvo kurtas tuo pat metu, kaip ir žymioji dalis. Speciali, unikalios konstrukcijos kasetė būdavo prijungiama prie Sonic the Hedgehog 3 kasetės ir pasileisdavo, vos tik perėjus originalųjį žaidimą. Tai buvo kampanijos dalis, tūrėjusi prailginti žaidimo pardavimus, bet atnešė per menkus pasikeitimus ir dėlto smarkiai išpopuliarėti taip ir nepavyko.
Sonic Adventure
1998 gruodį Sega Dreamcast konsolei skirtas žaidimas, kuriame Sonic`as pirmą kartą patapo trimatis. Galima laikyti visai nusisekusiu, nes sugebėjo peržengti milijono kopijų tiražą. Ir tapo Nr.1 Dreamcast konsolėje.
Sonic Adventure 2
2001 sukurtas tęsinys, minintis 10 metų Sonic`o jubiliejų, bei pristatantis dar du naujus veikėjus: Shadow the Hedgehog ir Rouge the Bat.
Sonic Heroes
2003-2004 išleistas visoms populiariosioms konsolėms. Pirmasis žaidimas, kurį man teko pamatyti nuo pat Sonic the Hedgehog 3 laikų. Pirmą kartą pamatęs per TV laidą, buvau apstulbęs nuo grafikos, bet kai teko išmėginti pačiam, tai buvo toks tik pusė velnio. Kamera buvo tiesiog apgailėtina, prie grafikos prikibti gal ir nereikėtų, bet pats žaidimas jau atrodė per vaikiškas. Išaugau iš tokių žaidimų, skant :) Nepaisant neigiamų kritikų apžvalgų sugebėjo patapti ganėtinai populiarus.
Shadow the Hedgehog
2005 lapkritį išleistas žaidimas apie blogąją veikėjo pusę. Kiekvienas lygis turėjo tris režimus: Hero, Normal ir Dark. Žaidimas gavosi gana prastas ir pasidarė dergimasis iš Sonic`o frančizės ir dauguma kritikų vertino gana neigiamai. Vidutinis įvertinimas apie 4 iš 10.
Sonic the Hedgehog
2006 žaidimas skirtas PS3 ir Xbox 360 konsolėms, skirtas paminėti 15-ąsias Sonic`o metines. Antrasis serijos žaidimas gavęs E10+ įvertinimą (Shadow the Hedgehog buvo pirmasis).
Sonic Unleashed
2008 lapkričio 18 pasirodžiusi frančizės dalis. Kol kas naujausia. Sonic`as dabar turi dvi puses: geroji, žaidžiant dieną, bei žvėris Sonic`as, kai ateina naktis. Žvėris pasižymi didele jėga, tačiau jis yra labai lėtas. Dėl savo priešų traiškymo, žaidimas taip pat gavo E10+ vertinimą. Be nuostabios grafikos, bei kokybiškos muzikos šis darbas nieko gero nebepasiūlo. Taip, gal būdamas kokių 13 dabar su malonumu tokį žaisčiau, bet dabar aš žymiai maloniau pamaigyčiau senąjį gerąjį sonic`ą. Lietuvišką žaidimo apžvalgėlę, galit pasiskaityti čionais. Kaip bebūtų, tai geriausias multiplatforminis Sonic`as.
Išvada: žaidimas buvo tikrai nuostabus savo laikais, bet manau bandyti dar ir dar išpešti iš serijos – jau yra beviltiška. Leave Sonic alone!!! Tą patį būtų galima pasakyti ir apie Super Mario :) Gal jau leiskit šiem veikėjam tapti praeitimi ir tiesiog būti video žaidimų klasika.
Ką gi – šiandien apie 32/64 bitų erą, arba kitaip sakant apie 3D žaidimų eros pradžią. Laikmetis įdomus tuo, kad jam priskiriami iškart dviejų skirtingų galingumų kompiuteriai: 32 ir 64 bitų ir apima 1993-2002 metus.
Taigi 1991 m. Fujitsu elektrotechnikos kompanija išleido pirmąjį 32 bitų žaidimų kompiuterį pavadinimu FM Towns Marty. Konsolė pristatyta tik Japonijos rinkai ir už jos ribų nebuvo pasirodžiusi. Turėjo CD palaikymą bei diskelių įrenginį (floppy disk drive – visai tokį pat, kaip PC), tačiau konsolės kaina buvo gerokai per didelė ir po trejų metų pasirodžius priešininkei – Playstation, kompiuteriukas neatsilaikė ir iš prekybos buvo pašalintas. Galima rasti dizaino panašumu su PS3, ar ne?
1993 m. Panasonic taip pat sukonstravo savo 32 bitų žaidimų kompiuterį – 3DO Interactive. Neskaitant konsolės sėkmės jai pasirodžius – Time Magazine pripažino ją, kaip 1994 metų gaminiu, jos kaina buvo gerokai per aukšta (700 USD) ir dėlto nepavyko varžytis su tuometiniais lyderiais Sega ar SNES. Parduota 2 milijonai konsolės vienetų. Kaip bebūtų konsolė buvo gana inovatyvi – pulteliai turėjo mikrofonus, garso valdymo mygtuką, taip pat pirmą kartą konsolėje pritaikytos vizualizacijos klausant muzikinio CD. Dėl šių savybių ji buvo perkama labiau kaip moderni audio sistema, galinti išgauti tikrai gerą garso kokybę, o ne kaip žaidimų konsolė.
1993 m. išleista pirma pasaulinė 32-bitų sistema – Amiga CD32. Tačiau spėta pristatyti tik Europoje ir Kanadoje. Planuotas pristatymas JAV auditorijai taip ir neįvyko dėl Commodore International bankroto, tad tai buvo paskutinis pasispardymas. Konsolę galima buvo “papimpint” klaviatūra, pele, diskelių įrenginiu, kietuoju disku ir taip paversti ją iš žaidimų į namų kompiuterį. Taip pat pasižymėjo galimybe rodyti video CD ir tai lėmė, kad 1993-1994 konsolė sudarė 50% CD-ROM rinkos Didžiojoje Britanijoje, taip gerokai sumažindama Sega Mega-CD, Philips CDi ir net PC CD-ROM pardavimus. Tačiau 1994 gegužę bankrutavus firmai, pardavimai iš karto pradėjo mažėti, nes nebebuvo jokio techninio palaikymo. Per savo trumpą gyvenimą konsolė parduota 100 000 vienetų tiražu.
Kas čia daros, leidžiami milijonai, konsolės leidžiamos, o žmonės jas naudoja visai ne tais tikslais?
1994 m. lapkritį Sega išleido Sega 32X. Tai nebuvo atskira konsolė, o tik Sega Mega Drive bei Sega Mega-CD **** konsolių papildymas, kuris jungdavosi prie diskečių jungties, taip praplėsdamas konsolės galimybes. Kiek vėliau buvo kuriama Sega Neptune, kuri buvo ta pati Mega Drive konsolė, tik su jau integruotu viduje 32X čipu, bet kol konsolė buvo paruošta pardavimui, užbaigta kurti ir galingesnioji Sega Saturn, tad Neptune taip ir nebepasirodė ir buvo atšaukta. Po šio įvykio kompanija nebesugebėjo išlaikyti stabilaus žaidimų tiekimo 32X moduliui ir taip daugybę Mega Drive savininkų buvo labai sunervinti ir ėmė nebepasitikėti kompanija dėl neišplidytų pažadų, kurių buvo tikrai nemažai. Šis nepasitikėjimas ir siejamas su tuo, kad firmos pardavimai pradėjo smarkiai kristi. Skant, pasižadėjai – būk malonus ir tesėk.
Taigi, 1995m. kovą Sega pristatė savo 32-bit`ų konsolę – Sega Saturn. Neskaitant fanų nebepasitikėjimo, konsolės parduota 9 milijonai vienetų. Bet tai nebuvo tie pardavimai, kurių tikėjosi gamintojai (Master System ir Mega Drive pardavimai buvo sėkmingesni). Kompanijos prezidentas Bernie Stolar, matydamas konsolės nesėkmę pasakė: “Saturn tai ne ta konsolė, kuri bus firmos ateitis”. Žmonės išgirdę tai, pradėjo labai daug kalbėti apie Sega kompanijos tuo metu kuriamą naująją konsolę, žinomą “Katana” vardu. Nuolatinis žiniasklaidos dėmesys būsimai konsolei, padėjo kiek palaikyti bekrentančius Saturn pardavimus, reikalai geriau klostėsi tik Japonijoje, kurioje konsolė išsilaikė iki 2000. Visur kitur žaisliuko platinimas “užrauktas” dar 1998. Nors ji ir buvo pažangiausioji penktojoje kartoje, bet neatsilaikė dėl blogo marketingo bei nesugebėjimo sudaryti kontraktus su trečiųjų šalių žaidimų kūrėjais.
1993 m. lapkritį paskutinį kartą pasispardė ir mūsų gerai pažįstama kompanija – Atari, kuri išleido Jaguar. Konsolės startas buvo stebėtinai geras, tačiau ši platforma nelabai turejo žaidimų, kurie galėtų išnaudoti jos technines savybes. Tempest 2000, Wolfenstein 3D, Doom ir Alien vs. Predator buvo vienintelės išimtys. Jaguar buvo išleista, jog techniškai pralenktų Mega Drive ir SNES konsoles ir buvo pavadinta pirmąja 64-bit`ų konsole, bet pažvelgus į konsolės galimybes, tai buvo kiek abejotina. Pradinis konsolės vardas buvo Atari Panther ir turėjo pasirodyti dar 1991 m., kaip 32-bit`ų kompiuteris. Tačiau Atari šią konsolę atidėjo ir tai laikoma gan didele kompanijos klaida, nes pasirodžiusi kartu su SNES ir Mega Drive ji tikriausiai būtų aplenkusi priešininkes ir tapusi ketvirtosios kartos hitu. Nepaisant Jaguar reklamos nebuvimo Atari pardavė virš 250 000 konsolių. Taip konsolė pragyveno iki 1996-ų. Vėliau Atari kompanija buvo parduota į JT Storage rankas ir nustojo gaminti žaidimų konsoles.
Ir štai 1994 m. gruodį Sony kompanija pristatė tikrą bombą – Sony PlayStation, kainavusią 299 USD (startinė kaina, vėliau naudota ir PS2). Kompanija pasinaudojusi visomis savo turimomis marketingo žiniomis, išradingumu reklamos srityje bei pirmųjų ir trečiųjų šalių žaidimų kūrėjų kontraktais, sugebėjo tapti Nr.1 penktosios kartos konsole, kurios parduota net 102 milijonai kopijų (2008 liepos duomenimis) ir tapo pirmoji konsolė peržengusi 100 milijonų pardavimų ribą. Kaip kompanijos pasisekimo priežastis nurodoma tai, kad Sony prisistatė, kaip žaidimų kompiuteris suaugusiems (teikdami, kad kitų konsolių kuriami žaidimai yra vaikiški, skirti vaikams, prisižiūrėjusiems animacinių filmukų – ir tai buvo tiesa).
Šis kompiuteriukas buvo pirmasis PlayStation serijos kompiuteris (vėliau sekė Net Yaroze, PS one, PSX, PocketStation, PlayStation 2, PlayStation Portable, PlayStation 3, tačiau apie juos – kiek vėliau). Šio žvėriuko gamyba nutraukta tik 2006 kovo 23, t.y. po 11 metų, nuo konsolės debiuto.
Tai buvo revoliucinė konsolė, kuri parodė pasauliui, kas yra tikras žaidimų kompiuteris: atminties kortelės, puikūs, ergonomiški joystick`ai, graži, spalvinga trimatė grafika, muzikos leistuvas. Tai buvo daugiau nei kas galėjo įsivaizduoti. Sony padarė milžinišką šuolį į priekį visoje žaidimų industrijoje. Konsolė pasirodė su daugybe iškart hit`ais tapusių žaidimų, kaip: Battle Arena Toshinden, Twisted Metal, Tekken, Warhawk, Air Combat, Philosoma ir Ridge Racer – puikūs žaidimai, kurie dar ne kartą susilaukė tęsinių, tačiau pats populiariausias konsolės žaidimas – Gran Turismo. Šio žaidimo parduota 11 mln. vienetų. Iš viso konsolė susilaukė net 7978 skirtingų žaidimų (įskaitant žaidimus, išleistus skirtingiems regionams su skirtingais pavadinimais). Labai didelę pardavimų dalį sudarė Japonijos rinkai skirti role-playing games (žinomi jRPG trumpiniu). Paskutinis žaidimas, kurio susilaukė ši konsolė – FIFA Football 2005
2000 liepa išleista ir atnaujinta konsolės versija, pavadinimu – PS1 arba PSone. Atnaujinta konsolės išvaizda: kompiuteris tapo gerokai mažesnis bei aptakesnių, patrauklesnių formų. Taip pat atnaujinta konsolė tūrėjo naują grafinį vartotojo meniu bei papildomą jungtį, pasijungti konsolę į tinklą ir tokiu būdu žaisti multiplayer žaidimus. Kompiuteris apie kurį reikėtų rašyti daug daugiau, tačiau keliaujame toliau.
1996 m. liepą Nintendo išleido savo trečiąją konsolę – Nintendo 64 (arba tiesiog N64). Dar SNES laikais, buvo sukurta reklama, kurios metu žaidėjas naudodamas grandininį pjūklą bando atidaryti žaidimo automatą, kad galėtų iš jo išsitraukt pačią konsolę. Ši reklama sukėlė daug kalbų ir žmonės manė, kad reklamoje demonstruojama būsimos konsolės neįtikėtinai galinga techninė pusė. Tačiau pasirodžius pačiai konsolei, gerbėjai pamatė, kad ji visai ne tokia, kokios jie tikėjosi ir liko labai nuvilti. Bet ne viskas klostėsi taip blogai!!!
Tai buvo paskutinė Nintendo konsolė, kuri naudojo žaidimų disketes. Kaip kompiuteris su disketėmis, jis sugebėjo pasiūlyti stulbinamą 3D grafiką, niekuo nenusileidžiančią PS grafikai, tačiau pats kompiuteris kainavo visu 100 doleriu pigiau, nei minėtasis PS. Beto tai juk buvo Nintendo!!! Visi dar žaidė su seniaisiais Nintendo, o vat čia naujas, geresnis, patogesnis. Taip po truputi N64 iškovojo vietą po saule ir kompanija sugebėjo parduoti net 33 milijonus kopijų, neabejotinai atimdami milžinišką rinkos dalį iš Sony. Užtikrinta antra vieta pagal pardavimus.
Populiariausias konsolės žaidimas Super Mario 64 – parduota 11,62 mln. vienetų.
PC-FX – 1994 gruodį išleista taip ir neįvertinta konsolė, pasižymėjusi ypač geros kokybės vaizdu, tačiau neturėjusi žaidimų, išnaudojančių jos galimybes. Taip tesėsi iki 1998, kai PlayStation galutinai išstūmė pastarąją iš rinkos. Bet nepaisant to – tai buvo galingesnė konsolė, nei garsioji PlaySation. Iš viso sukurti 62 žaidimai, kurie daugiausia reikalauja gero išsilavinimo, bei gilių Japonijos pažinimo žinių.
Apple Bandai Pippin – kompiuterių grandų bandymas įsilieti į rinką, kaip multimedijos kompiuteris, kuriuo būtų galima žiūrėti filmus, klausytis muzikos, žaisti CD žaidimus, bei pasijungti į tinklą. Šis kompiuteris paplito 42 000 kopijų tiražu. Įdomu tai, kad kompiuteris patenka į 25 Worst Tech Products of all Time sąrašą, kur užima 22 vietą. Kodėl jis toks prastas? Kompiuteris turėjo Mac OS – o tai reiškia, kad žaidimų jam beveik nebuvo, kompiuterio procesorius buvo tikrai silpnas, tad ir tie žaidimai, kurie buvo – atrodė prastai. Interneto greitis buvo daugiau, nei lėtas ir visas šis baisumas kainavo net 600 dolerių!!! Apple premium strategija namų pramogų sistemose nepaėjo.
Casio Loopy – 1995 metų kompiuteriukas skirtas tik Japonijai ir tik mergaitėms ir šiam kompiuteriukui buvo išleista tik 10 žaidimų. Įdomu tai, kad korpuse buvo įmontuotas mažas spalvotas printeris, kuris galėjo atspausdinti mažus lipdukus iš žaidimo nuotraukų.
Šeštoji karta (dar žinoma kaip 128-bitų era) prasidėjo 1998 m. ir teoriškai tęsėsi iki pat 2006. Bet sakyti, kad ji visai užsibaigė būtų ne visiškai teisinga, nes dar dabar parduodamos naujos PS2 konsolės bei vis dar kuriami žaidimai!
Apie viską plačiau:
Taigi oficialiai šeštąją kartą pradėjo Sega kompanija, kuriai žūtbūt reikėjo atgauti rinką, po nesėkmingo Sega Saturn pasirodymo. Kompanija nutuokė apie Sony ketinimus ir 16 mėn. prieš PlayStation 2 išleidimą parodė pasauliui Dreamcast. Šis gaminys sėkmingai pakėlė Segos reputaciją žaidimų industrijoje, tačiau konsolei neužteko laiko “įsivažiuoti”, nes 2000-ųjų kovą pasirodė lauktoji PlayStation 2. Taigi Segai teko nutraukti Dreamcast gamybą ir ji galiausiai išvis pasitraukė iš konsolių gamybos biznio.
Dreamcast vos pasirodžiusi iškart tapo visų konsolių lyderė (žaidimai vos išleisti šiai konsolei, mušdavo visus pardavimo rekordus), nes niekas neturėjo tokios stiprios techninės pusės, tokios kokybiškos, tikroviškos grafikos (pirmoji konsolė sugebėjusi garantuoti pilną SD rezoliuciją). Taip pat konsolė galėjo pasiūlyti didelį spektrą online žaidimų, kurie žaidžiami per integruotą modemą; bei interneto naršyklę.
Sega nutraukė šio žaisliuko gamybą 2001 m. kovą, tačiau (kaip visad) Japonijoje konsolei pavyko išsilaikyti net iki 2006-ųjų, o licenzijuoti žaidimai kurti net iki 2008-tų. Negalėtume konsolės laikyti visiškai mirusia, nes net šiemet konsolei dar buvo pristatyti Dux, Rush Rush Rally Racing, Age of the Beast ir Little Ninja žaidimai_._ Tiesa tai tik žinomų žaidimų perdariniai specialiai Japonijos publikai.
Kodėl Dreamcast buvo nutraukta yra kelios priežastis. Žinoma viena iš pagrindinių priežasčių, tai PS2 pasirodymas. Šis Sony gaminys per metus sugebėjo atimti didžiąją dalį Dreamcast rinkos. Taip pat prie nutraukimo prisidėjo ir sprendimas į įrenginį montuoti GD-ROM, kuris nepateisino lūkesčių lyginant su PS2 DVD galimybėmis. O ir ši technologija leido labai lengvai kopijuoti žaidimus, dėlto piratavimas buvo neįtikėtinai didelis ir kūrėjai ėmė netekti pinigų.
Iš viso parduoda 10,9 milijonai konsolės vienetų, o populiariausiais žaidimas: Sonic Adventure – parduota 2,5 milijonai.
Taigi, 2000-ųjų kovo 4 išėjo didžiausiais Dreamcast priešas – PlayStation 2. Heh jau 9 metai neabejotinos sėkmės ir populiarumo ženklas. Taip ši konsolė tapo visų laikų daugiausiai parduota konsolė. Parduota net 140 milijonų kopijų!!! WOW!
Ar atsimenate kas dėjosi, kai konsolė pasirodė? Kovo 4 – debiutas, kovo 5 - parduota net 980,000 konsolės vienetų! Tačiau iki 2000 m. pabaigos tik keli milijonai žmonių teturėjo konsolę. Kodėl? Taip nutiko, nes konsolės logistika labai strigo ir platintojų parduotuvėse, vos pasirodžiusios konsolėms jos būdavo išgraibstytos. Kur nueisi – tuščios lentynos. Vienintelis būdas nusipirkti konsolę buvo online aukcionuose, kuriuose žmonės kartais mokėdavo net ir 1000 dolerių. Žinoma, vėliau tiekimas į JAV buvo sutvarkytas ir tada jau visi norintys galėjo ją įsigyti. Kodėl visi taip pamišo tik dėl vienos konsolės? Priežasčių buvo daug.
Pirmiausia, tai milžiniška sesutės PS1 sėkmė, kuri paklojo puikius pamatus būsimajai PS2 – žmonės jau žinojo laukiantys aukščiausios kokybės gaminio, pasitikėjo kompanija ir žinojo, kad Sony jų nenuvils. Taip pat sėkmę užtikrino tiesiog milžiniška konsolės galia, kuri visa galva lenkė bet ką rinkoje. Sony nedelsė ir sudarė kontraktus su didžiausiomis žaidimų kompanijomis ir taip užtikrino visą aibę naujausių žaidimų, kurie tiekiami žaidimų kompiuteriukui net ir dabar. O ką kalbėti apie tokius Sony kozirius, kaip: Final Fantasy, Grand Theft Auto, Metal Gear Solid bei Kingdom Hearts, kurie jau buvo užsitikrinę pripažinimą ir neabejotinai padidino PS2 pardavimus. O populiariausias konsolės žaidimas tapo Gran Turismo 3: A-Spec – 14.89 milijono kopijų.
Kaip viena iš kertinių sėkmės priežasčių laikoma ir PS2 sugebėjimas paleisti PS1 žaidimus, o tai reiškė, kad drąsiai gali nusikratyti savo senosios konsolės ir turėti vieną, kuri sugeba viską. O ką jau kalbėti apie standartinę PlayStation kainą (299,99 USD – tiek kainavo, tiek PS1, tiek PS2). Už šią kainą gaudavai įrankį su kuriuo gali ne tik, kad žaisti žaidimus, bet naudoti, kaip tikrų tikriausią namų pramogų centrą – klausyti muzikos, žiūrėti DVD filmus, tam netgi skirtas specialus valdymo pultelis.
Lyderė laikėsi gana stabiliai, tačiau per kelerius metus reikėjo pristatyti kažką naujo, kad visi sukrustų ir vėl atkreiptų dėmesį į gaminį. Ir Sony kuo puikiausiai žinojo ką daryti: dar 2004 vasarą buvo nutraukta PS2 gamyba ir tai buvo padaryta tam, kad visos senosios konsolės versijos būtų išparduotos ir tiekėjai pajustų trūkumą. Ir štai 2004-ųjų spalį kartu su Grand Theft Auto: San Andreas debiutu startavo naujasis PS2 modelis. Tai buvo žymiai dailesnė, bei tikrai maža konsolės versija.
2005 m. lapkritį PS2 tapo greičiausiai 100 milijonų ribą peržengusi konsolė: 5 metai ir 9 mėnesiai nuo pardavimų starto – aplenkė savo sesutę PS1, kuri iki tol, vis dar buvo vienintelė peržengusi šią ribą ir jai tai padaryti prirekė 9 metų ir 6 mėnesių.
Visi teigė, kad pasirodžius next-gen konsolėms, PS2 bus nurašytas ir niekam tikęs. Heh, bet tik pasižiūrėkite: sudėjus Wii, Xbox 360 ir PS3 pardavimus – PS2 vis vien išlieka visa galva auksčiau. Ar kam nors pavyks aplenkti PS2?
GameCube – 2001 spalio 14 ketvirtąją išleista trečioji šeštosios kartos konsolė, kuri pasiekė šią vietą ne tik pagal išleidimo datą, bet ir pagal pardavimus: 21,6 milijonai. Šis “kubikas” buvo pirmasis kompanijos gaminys, naudojantis optinius diskus vietoj diskečių (žmogeliai susiprato, kad sukurdami N64 su disketėmis, o ne su kompaktiniais diskais – padarė klaidą). Siekdami pranašumo prieš konkurentus, įdiegė ir miniDVD palaikymą, kokio neturėjo nei PS2, nei Xbox, bet užtai nepritaikė konsolės muzikos ir filmų žiūrėjimui.
Kaip bebūtų Nintendo visada labiau orientavosi į vaikus (ne taip, kaip Xbox ar PS2). Dėl šios priežasties konsolė buvo leidžiama daugybės spalvų, žaidimai leidžiami šiai konsolei – spalvotos, linksmos arkardos. Populiariausiais konsolės žaidimas – Super Smash Bros. Melee – 7,09 milijono. Pasižiūrėjus į šį žaidimą galima susidaryti bendrą vaizdą apie konsolę. Nesiginčijam, gal ir geras gaminys, bet daugiausiai orientuotas į konkrečias rinkas.
Na ir galiausiai – paskutinis šeštosios kartos kompiuteris, bei pagrindinis PS2 priešas: Xbox. Konsolė iškopė į antrąją vietą ir netapo pirma ko gero, tik dėl geresnio Sony marketingo. Tačiau Xbox išsikovojo daugybę fanų ir susikūrė tikrai stiprią rinką JAV ir Europoje. Už lygiai tą pačią kainą (299,99 USD) Microsoft`as pasiūlė kur kas galingesnį kompiuterį nei PS2: jei PS2 siūlė 294 MHz procesorių, tai Xbox pasiūlė 733 MHz; jei PS2 didžiavosi savo 147 MHz vaizdo procesoriumi, tai Xbox davė 233 MHz. Be šių įspūdingesnių duomenų, dar sugebėjo rip`inti muziką iš muzikinių CD ir rašyti dainas į savo kietąjį diską. Žaidėjams tai labai patiko. O ką bekalbėti apie online tinklą – Xbox Live, leidžiantį ne tik kad žaisti žaidimus, kaupti duomenis, bet ir siųstis naujausių žaidimų Demo versijas ar nusipirkti juos. Xbox Live viršūne tapo Halo 2 – kuris iš šio tinko buvo parsiųstas net 8 milijonus kartų – tapdamas geriausiai parduodamu Xbox žaidimu. PS2 dėl tokio vieningo tinklo nebuvimo beliko gėdytis ir šią problemą puolė spręsti sekančioje kartoje.
Tačiau nepaisant techninio pranašumo Xbox į rinką atėjo, kai joje karaliavo konkurentė Sony (2001 lapkričio 15). Taipogi Xbox neturėjo žaidimų, kurie galėtų išnaudoti visas technines galimybes, tad jokio pranašumo prieš PS2 nesugebėdavo parodyti. Microsoft`as norėjo gelbėtis ekliuzyviniais žaidimais, tokiais, kaip Tom Clancy’s Splinter Cell, tačiau Sony pavykdavo susitarti su gamintojais ir šie exlusive`ai būdavo priviliojami ir prie PS2. O ką jau bekalbėti apie Japonijos rinką, kur Xbox rinka buvo apgailėtina (nepavyko Microsoft`ui susikalbėt su japonais ir praktiškai netūrėjo jokių kontraktų su japonų žaidimų kūrėjais. Vėliau kompanija sutiko, kad tai buvo didelė klaida). Taip bekovodama su Sony, ši konsole išgyveno iki 2006 pabaigos, bei buvo parduota 24 milijonai kopijų tiražu.
Jei neturi next-gen konsolės, tai nebūt išbandžiusiam šių dviejų pagrindinių konsolių yra nusikaltimas. PS2 gali pasigirti savo populiarumu, pardavimais bei žaidimų skaičiumi. O Xbox savo fanų vieningumu ir sistema, kuri juos visus apjungia.
Septintoji konsolių karta prasidėjo nuo 2005 metų ir tęsiasi iki šiol, nes kada pasirodys kitos kartos konsolės dar nėra aišku. Ši karta pasižymi tuo, kad liko tik trys pagrindiniai konkurentai: Sony, Microsoft ir Nintendo. Susipažinkim su kiekviena konsole iš arčiau:
2005 m. lapkričio 22 Microsoft pristatė pirmąją septintosios kartos konsolę Xbox 360. Lyginant su savo pirmtaku, kompiuteris sugebėjo pasiūlyti high-definition grafiką, bevielį pultelį (yra ir laidinis variantas), bei dar savo senelio Xbox laikais jau spėjusį išpopuliarėti Xbox Live tinklą, kuris užtikrino didelius žaidimų online pardavimus, bei lyderiaujančią poziciją rinkoje. Tarp kitko konsolė pasirodė metais anksčiau, nei buvo numatoma ir tai buvo tikrai sėkmingas Microsoft žingsnis, leidęs smarkiai išsiveržti į priekį. Net ir pasirodžius konkurentams, Xbox 360 pardavimai buvo ypač stiprūs Šiaurės Amerikoje, bei Europoje, tačiau, kaip ir buvo tikėtasi, Japonijoje daug dėmesio nesusilaukė.
Kaip bebūtų, toks ankstyvas pasirodymas įtakojo keletas problemų. Viena iš žinomiausių konsolės bėdų buvo žinomasis “red ring of death”, dėl kurios kai kurie vartotojai turėjo keisti konsolę kelis kartus. Dėl šios problemėlės Microsoft`as pasiūlė trejų metų garantiją, bei visiškai nemokamą konsolių tvarkymą. Kiek vėliau ši problema buvo ištaisyta, kai konsolė imta gaminti su 65nm čipu, kuris taip pat sumažino sistemos pakibimo, bei perkaitimo problemas.
Xbox pranašumas prieš PS3 pasireiškė ne tik, dėl ankstesnio pasirodymo, bet ir dėl visu 100 doleriu mažesnės kainos, už kurią gaunate gaminį visiškai niekuo nenusileidžiantį Sony kompanijos gaminiui. Didelis smūgis buvo padarytas PS3 konsolei, kai Microsoft`ui pavyko susitarti dėl žaidimų, kurie buvo žadėti eksliuzyviškai tik PS3 konsolei. Tarp tokių žaidimų yra: Devil May Cry, Ace Combat, Virtua Fighter, Grand Theft Auto 4, Tekken 6, Assassin’s Creed, Bladestorm: The Hundred Years’ War, Fatal Inertia ir žymųjį Final Fantasy XIII, serija, kuri būdavo, kaip ir PS3 vizitinė kortelė.
2007 metų pradžioje konsolė buvo parduota jau 11,6 milijonų kopijų tiražu ir kartu su Nintendo Wii užėmė didžiąją dalį rinkos sudarydami labai nepalankias sąlygas PS3.
Vienas iš pagrindinių Xbox 360 žaidimų yra Halo 3 (8,1 milijonas kopijų). Kai tik pasirodė, šis žaidimas, tą mėnesį jis buvo world wide best selling game.
Xbox 360 didelis pranašumas buvo sėkmingi kontraktai su pagrindinėmis žaidimų kūrėjų firmomis. 2007 Game Critics Awards apdovojimuose konsolės žaidimai buvo nominuoti 38 kategorijose ir 11 iš jų laimėjo – tai yra geriausias rezultatas visų konsolių istorijoje.
Šiuo metu yra parduota 28,5 milijonai konsolės vienetų, kurie įtaiso konsolę antroje vietoje.
Prieš tai gana nuvertinau PlayStation 3 konsolę, kuri pasirodė 2006 Lapkričio 11. Bet visgi, ar viskas buvo taip blogai? Na taip, sistemos bandymas pritaikyti naujas technologijas, tokias, kaip daugiabranduolį procesorių ar Blu-ray formatą, susidūrė su problemomis, tačiau iki 2006 Gruodžio firma spėjo išspręsti visas problemas ir buvo pasiruošusi startuoti.
Prekybos specialistai konsolę labai smarkiai surišo su Blu-ray diskais. Vieni iš jų teigė, kad šių diskų populiarumui daugiausiai įtakos ir turės PS3 populiarumas, kuris padės išplisti naujajam formatui. O kiti teigė, kad būtent šio formato rinkos populiarėjimas tūrės įtakos PS3 išpopuliarėjimui, nes už palyginus nedidelę kainą gaunate ne tik blu-ray diskų skaitytuvą, bet ir nuostabius žaidimus, internetą, žaidėjų palaikymo tinklą (PS3 network – akivaizdus Xbox Live tinklo, kuris suteikdavo Xbox`ui pranašumo, klonas).
Sony kėlė savo populiarumą su tokiomis frančizėmis, kaip Gran Turismo ir God of War, bei koziriais tapusiais Metal Gear Solid 4, Final Fantasy Versus XIII. Sėkmingiausias konsolės žaidimas: MotorStorm, parduota 3,31 milijonai egzempliorių (galima pastebėti, kad pardavimai silpnoki).
Bet visgi tas ekskliuzyvinių žaidimų praradimas, bei aukšta kaina lėmė, kad konsolei sekėsi tikrai sunkiai. To pasekoje kompanija 2007 Liepą pranešė sumažinsianti 60 GB modelio kainą 100 doleriu JAV ir Kanados rinkose, kur šis modelis buvo nebepardavinėjamas.
2007 Spalio 18 100 doleriu nuleista ir 80GB modelio kaina, bei Lapkričio 2 išleistas naujas 40 GB modelis, kainuojantis 399 USD, bei turintis kiek sumažintas galimybes, tokias, kaip PS2 žaidimų nepalaikymas. Po kelių savaičių Sony pranešė, kad 40 ir 80 GB versijų pardavimai pakilo 192%.
O visai neseniai lauktas dar vienas kainų mažinimas, buvo nustelbtas, kai Sony pranešė sumažinsianti kainas ne PS3, o senukui PS2. Kaip bebūtų jis vis dar gan neblogai parduodamas ir net esant septintos kartos konsolėms jis užima garbingą ketvirtąją vietą pagal pardavimus.
Viso parduota 21,3 milijonų konsolės kopijų (geras PS2 vardas labai padeda parduoti naująjį gaminį), kurios gana prisivijo savo pagrindinį konkurentą Xbox, bet visgi nuo jo dar gana neblogai atsilieka. Taip konsolė pasilieka trečiojoje vietoje.
Wii
2006 Lapkričio 19 Nintendo įėjo į rinką išleisdama visiškai originalų gaminį, kuris buvo visai kitoks, nei pastarosios dvi konsolės. Ši kompanija kūrė gaminį, tikėdamasi, kad naujas žaidimų pojūtis sužavės žmones. Ir jie pataikė kaip į dešimtuką.
Nors konsolei buvo skiriama labai mažai dėmesio, nes tuo metu visi žvalgėsi į ką tik pasirodžiusį PS3, tačiau Wii iškart gavo net labai teigiamą įvertinimą ir vos per keletą mėnesių sugebėjo gerokai sumažinti PS3 ir Xbox 360 pardavimus.
Nintendo stengėsi pateikti ne super realistišką grafiką tikriems žaidimų fanatams, o linksmus, laisvalaikio pramoginius žaidimus, kurie pasižymėtų dideliu interaktyvumu. Taip ir atsirado žinomasis judesiui jautrus pultelis: mojuok juo kaip teniso rakete ir žaisi tenisą, priglausk netoli žemės ir galėsi žaisti golfą, ar varžykis su draugias, kas greičiau perpjaus malką ar nuvalys langą, užsiiminėk aerobika, sportuok. Iš šalies atrodo kiek kvailokai, bet kai išbandai pats, supranti, kad tai visai kitoks potyris.
Kaip ir ankstesnėse savo konsolėse, Nintendo skyrė didelį dėmesį ir tokiems savo hitams, kaip Mario, The Legend of Zelda, Metroid ir Pokémon. Žinoma konsolė susilaukė ir Ubisoft, EA, Capcom ar Majesco sėkmingiausiųjų gaminių, bet didžiausi pardavimai šiai konsolei susilaukė būtent interaktyvumo kupini Wii Sports (40,9 milijonai kopijų).
Dauguma analitikų ėmė labai stebėtis konsolės populiarumu ir orientavimąsi į non-gamers rinką. Nes buvo spėjama, kad žmonėms tas interaktyvumas greit pabos ir konsolė varžysis dėl gamerių dėmesio, kaip tai darė konkurentai. Bet taip nenutiko ir Wii taip ir laikosi ant savo interaktyvumo galimybių ir jai tai daryti sekasi tikrai neblogai.
2007 Spalio 12 pranešta, kad šis mažylis aplenkė metais anksčiau pasirodžiusį Xbox 360 ir tapo pasauliniu žaidimų rinkos lyderiu. Šiuo metu parduota 44,96 milijonai konsolės vienetų ir taip konsolė dvigubai lenkia savo artimiausią konkurentą Xbox, bei pagal pardavimų kiekį tokiam trumpam laikotarpyje lenkia net konsolių Nr.1 – PS2.
Ar sugebės Wii aplenkti legenda tapusį PS2 ir taip tapti visų laikų populiariausia konsole? Sužinosime ateityje.
Handheld`as – tai mažo svorio, nešiojamas žaidimų įrenginys, su įmontuotu ekranu, valdymo klavišais bei garsiakalbiu. Kitaip sakant žaidimų kompiuteriukas, kurį gali naudoti kur tik nori, kada nori. Absoliučia handheld`ų lydere galima laikyti Nintendo kompaniją, kuri pateikia visą galybę best selling šios klasės įrenginių.
Taigi peržvelkim pačius žinomiausius handheld`us:
Pirmiausia primenu, kad yra daug daugiau nešiojamų konsolių, tiesiog mano nepaminėtos buvo ne itin reikšmingos ir nepaliko didelio pėdsako šių prietaisų vystymosi istorijoje.
Pirmasis nešiojamas elektronikos žaidimas pasirodė 1977m. Tai buvo Mattel kompanijos išleistas žaidimas Auto Race. Žaidimas, kiek matom buvo nerealus: jūs esat raudonas brūkšniukas apačioj ir jum reikia stengtis išvengti kitų brūkšniukų priekyje, kurie leidžiasi žemyn, pas jus. Ši konsolė nėra labai žinoma, nes ją užgožė kiek žinomesnė Mattel Electronic Football, kuri išleista lygiai po metų nuo Auto Race pasirodymo.
1978 m. the Milton Bradley Company (kurioje dirbo ir jau minėtasis Ralfas Bajeris) įžengė į besikuriančią handheld`ų rinką ir pristatė Simon – ritmo, bei atminties žaidimą. Tais pačiais metais Parker Brothers pristatė Merlin, konsolę, kuri sugebėjo atvaizduoti 6 skirtingus žaidimus ir turėjo net 11 skirtingų mygtukų. Neskaitant šių dviejų konsolių paprastumo (juk net ekrano nėra!), kiekviena iš jų buvo pakankamai populiari. O Simon tapo 1980-ųjų pop kultūros simboliu.
Toks pirmųjų konsolių populiarumas paskatino daugybės kopijų atsiradimą ankstyvaisias 1980-aisiais. Dauguma jų buvo tiesiog populiarių arkadinių žaidimų sumažintos versijos. Iš sėkmingesnių gamintojų galima išskirti tik Coleco, kuri sugebėjo pasiūlyti smarkiai išpopuliarėjusį dviejų žaidėjų palaikymą.
Pirmoji tikra nešiojama žaidimų konsolė, su keičiamais žaidimais buvo Milton Bradley Microvision, sukurta 1979 metais. Vienas iš firminių šios konsolės žaidimų buvo BlockBuster (kažkas pažįstamo, ar ne? :) ) Šis mažylis buvo gana sėkmingas ir pirmaisiais metais buvo parduota net 8 milijonai vnt. Tačiau kiek vėliau, 1981 metais, dėl mažo žaidimų pasirinkimo, bei mažo ekrano, jo gamyba buvo nutraukta.
1980 m. pasirodė ir pirmoji Nintendo handheld`ų Game’n’Watch serija, pavadinimu Silver. Pats pirmasis šios serijos žaidimas buvo Ball. Be šio žaidimo Silver serijoje išėjo dar keturi žaidimai. 1981 m. ši serija atnaujinta ir pavadinta Gold. Tačiau skyrėsi tik kiek paredaguotomis spalvomis. Tokie kompiuteriukai naudojo LCD ekraną (tokį, kokius dabar deda į elektroninius laikrodžius), todėl galėjai žaisti tik vieną žaidimą, norėdamas kito – turėjai pirkti naują konsolę. Kiek vėliau rusai nukopijavo šią konsolę ir pavadino ją “Elektronika”. Vieną iš “Elektryčkos” serijos konsolių aptūrėjau ir aš, būdamas gal 6 metų.
1981 metų Nintendo išleista Donkey Kong su dvigubu ekranu. Kažką primena :j
1984 m. Japonijoje Epoch kompanija pristatė Epoch Game Pocket Computer. Galima sakyti normaliausias ir panašiausias į 80-ųjų gaminį, kuris turėjo 75 X 64 taškų ekraną ir sugebėjo atvaizduoti Atari 2600 sudėtingumo žaidimus (tik, kad nespalvotai). Deja ši konsolė labai nenusisekė, nes jai buvo pritaikyti tik 5 žaidimai. Tokia nesekmė Japonijoje lėmė, kad niekur kitur ši konsolė taip ir nebuvo pradėda pardavinėti. Šiuo metu tai yra tikrai retas gaminys ir kainos eBay aukcione dažnai iškyla virš kelių šimtų JAV dolerių.
1989 m. pasirodė ir Atari, kartu su savo mažyliu Atari Lynx. Tai buvo pati pirmoji konsolė sugebėjusi pasiūlyti tikrą spalvotą LCD ekraną, taip pat pasižymėjo tikrai neprasta grafika, tačiau šio modelio buvo parduota vos 500 000. Kodėl? Atari neskyrė jam pakankamai daug dėmesio ir turėjo permažai žaidimų gamintojų šiam žaisliukui. Kaip bebūtų dar ir dabar yra keletas smulkių fanų bendruomenių, kurios vis dar kuria ir pardavinėja žaidimus skirtus Lynx.
Iškart po to, 1990m. išėjo TurboExpress – nešiojama TurboGrafx-16 konsolės versija. Tai be abejonės buvo viena pažangiausių konsolių, kuri sugebėjo paleisti visus TurboGrafx-16 žaidimus, kurie buvo įrašomi į kreditinės kortelės dydžio disketes. Konsolė turėjo 66 mm (2.6 colio) dydžio ekraną, kuris sugebėjo atvaizduoti 481 spalvą. Toks mažylis turėjo 8 kilobaitus RAM`ų bei 7.16 MHz procesorių.
O 1989 metų, balandžio 21 dieną, Japonijoje žmonės pirmą kartą išvydo naujausią Nintendo nešiojamą konsolę – GameBoy. Nintendo buvo kuo puikiausiai žinoma pasaulyje bei jau karaliavo su savo NES ir asocijavosi su gera kokybe bei įdomiais žaidimais. Tad šios konsolės išleidimas buvo itin geroje padėtyje, nors galingumu ši konsolė smarkiai atsiliko nuo Atari Lynx, beto šios konsolės ekranas buvo nespalvotas. Vos 1988 m. buvo pristatytas Tetris, Nintendo įsigijo visas žaidimo teises ir pradėjo jį pardavinėti kartu su GameBoyjum. Tai buvo tikslus žingsnis, nes šis žaidimas tapo neįtikėtinai populiariu ir jo pagalba per pirmuosius metus buvo parduota milijonas konsolės kopijų. Iki 1992 m. konsolė buvo parduota jau 25 milijonų kopijų tiražu, o pardavimai vis dar buvo gana aukšti. Nintendo, kaip visad išsiveržė į priekį ir tapo absoliučia handheld`ų lyderė.
Pirmieji rimtai pasipriešinę Nintendo buvo Sega su savo 1990 metų produktu – Sega Game Gear, kuri buvo gaminama iki pat 1997m. Tai buvo tarsi sumažinta Master System, tik siūlanti mažesnę rezoliuciją, bet išgaunanti daugiau spalvų. Dėl tokių panašumų žaidimai buvo greitai perdaromi ir dauguma Sega fanų begalo troško nusipirkti šį mažylį. Tik pagalvokit, gali žaisti savo mėgiamą Sonic`ą kur tik nori!!! Buvo pagamintas ne vienas priedas, leidžiantis praplėsti šio žaisliuko galimybes: pvz. tv imtuvas. Tad ši konsolė greitai išplito 11 milijonų kopijų tiražu.
GameBoy`ui sukako šešeri metukai kada jis susilaukė pirmojo ryškesnio patobulinimo – GameBoy Pocket, bei dar po metų ir GameBoy Light. Šios dvi versijos turėjo didesnį, ryškesnį ekraną o naujesnis Light modelis, turėjo ekrano apšvietimą, todėl žaidėjams jau buvo įmanoma žaisti ir naktį. Naujiesiems modeliams reikėjo mažiau baterijų, todėl buvo ir mažesnis svoris.
Tais pačiais metais Japonai pasaulį užkrėtė Tamagotchi manija. Manau nežinančių kas tai – nėra. Jie buvo patys pigiausi elektroniniai žaidimukai – konsolės ever. Pats turejau tokius gal kokius šešis. Daikčiukas, kuris sukelia begales prisiminimų ir būtų visai linksma su juo pažaisti ir dabar :) Manau visi prisimenam pagrindinius principus: valgydinti, žaisti, valyti. Kai kuriose versijose reikėdavo ir atsižvelgti į oro sąlygas, taip pat pamenu variantus, kurie turėjo net tam tikrus kodus, klavišų derinius, kuriais būdavo išjungiamas garsas, ar gyvūnėlio reiklumas. Tai buvo gana naudinga pamokų metu.
Ir štai 1998 metais Nintendo padarė didesnį perversmą nei iki tol. Jie į įprastą Gameboy įmontavo spalvotą ekraną. Be šitos naujovės, buvo įdėtas naujas, 8 MHz procesorius (du kart daugiau, nei iki šiol), keturis kartus praplėsta vidinė atmintis ir atsirado IR sensorius, pakeitęs senają multiplayer link kabelio jungtį ir taip suteikęs Gameboy`ui wireless’iškumą. Kadangi atsirado tiek naujovių, sistema galėjo ,,pavežti” daug sudėtingesnius, reiklesnius žaidimus. Taip pat buvo patobulintos ir žaidimų disketės, tapo mažesnės, lengvesnės. O viena iš džiugiausių GameBoy fanams naujienų tapo tai, kad sistema suderinama su senaisiais žaidimais. Tai lėmė, kad iki 2005 m. parduota net 118.69 milijonai handheld'o kopijų. Oho!
1999 m. GameBoy`aus viešpatavimui bandė priešintis ir Neo Geo Pocket Color, bet padaryti tai nenusisekė taip jau sėkmingai: šios 16-bit`ų sistemos pasaulyje parduota apie milijoną ir konsolė gaminta iki 2001 metų.
Matome, kad Nintendo sėkmingai paėmė ir handheld`ų rinką. Ir tai daryti ketino ir toliau. 2000 metais kompanija padarė dar didesnį perversmą pagamindami GameBoy Advance. Šį kartą visiškai pakeista išvaizda, įdėtas didesnės rezoliucijos 2.9 colio, 240 x 160 pikselių, 16 bitų RGB TFT ekranas, beveik septyniolikos megahercų ARM procesorius ir 32 kb vidinės atminties. Dabar, geimbojuj tereikėjo dviejų standartinių baterijų ir jis buvo gerokai kompaktiškesnis. Klausiate ar jis tapo populiarus? O kaip gi!!!! Parduota 80.72 milijonai Advance modelių.
Na ir tada prasidėjo… Žaidimai pradėjo tapti ne be tokie nuostabūs ir įtraukiantys. Buvo tiesiog stengiamasi išplėšti kuo daugiau pinigų, sunaudojant kuo mažiau kaštų. Taip 2003 Nokia išleido ir savo šiokį tokį MP3 grotuvo, PDA, radijo imtuvo, telefono, bei handheld`o hibridą – N-Gage. Tai nebuvo ypatingai populiarus gaminys, dėl savo nepatogaus dizaino. Tačiau Nokia kompanija sugebėjo prastumti 3 milijonus tokių telefoniukų. 2008 metais išleista ir antroji N-Gage karta.
2004 metais pasirodęs Nintendo Advance SP modelis atrodė solidžiau ir buvo atlenkiamas. Iš esmės SP beveik nepasikeitė nuo originalaus Advance, skyrėsi tik kosmetiškai, nors visgi jame atsirado kraunama baterija ir žaidėjai galėjo nesibaiminti dėl žaidimo laiko. Na ką gi, Nintendo frančizė daro savo – parduota 43.52 milijonai kopijų.
2004 m. pasirodė ir Tapwave Zodiac. Tai turėjo būti dar vienas hibridas sugebantis rodyti foto, groti muziką, atvaizduot e-knygas, prisijungti prie interneto, bei pateikti nuostabius žaidimus. Gaminys leistas iki 2005-ųjų kada Tapwave paskelbė bankrotą.
2004 metais pasirodęs Nintendo DS modelis padarė didžiausią perversmą visų handheld`ų istorijoje. Kartu su DSi bei DS Lite versijomis pasaulyje parduota, net 100 milijonų DS modelių!!! DS turi net du 3 colių, 256 x 192 pikselių ekranus, iš kurių vienas yra liečiamas, bevielio interneto port’ą, du 67 MHz ARM procesorius, 4MB vidinės atminties ir stereo garsiakalbius. Žaidimų disketės patapo kompaktiškomis kortelėmis. Dabar sistema pilnai gali render’inti trimatį vaizdą ir suteikti pilnavertį žaidimo malonumą. Retromanai taip pat liko nenuvilti, mat specialiai jiems čia paliktas Advance gamepak slotas. Konsolė prieš savo pagrindinius konkurentus naudojo pagrindinį savo kozirį – interaktyvumą, bei lietimui jautrų ekraną.
2006 metais DS buvo patobulintas. Daugiau kosmetiškai. Dabar DS vadinasi DS lite, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia lengvas. Modelis buvo sumažintas, palengvintas, gerokai padidintas ekrano apšvietimas, patobulintas stylus’as (pieštukas) ir daugelis kitų smulkių pakeitimų… Vienas dalykas buvo naujas – mikrofonas, tai suteikia žaidimams dar daugiau interaktyvumo galimybių.
Praeitais metais pasirodžiusi naujausia Nintendo konsolė DSi yra ne kas kita kaip dar vienas DS patobulinimas. Dizainas beveik nepasikeitė išskyrus dar šiek tiek sumažintą korpusą. DSi modelyje atsirado dvi kameros, viena VGA viduje, kita išorėje, ketvirtadaliu colio padidinti ekranai, šiek tiek patobulinta geležis, mygtukai ir operacinė sistema. Nors šie atnaujinimai tikrai glosto širdį, daugelis gali nusivilti dėl advance žaidimų palaikymo pašalinimo ir didelės kainos.
2005 m. pasirodė ir Game Park Holdings GP2X – pirmoji open-source konsolė naudojanti Linux operacinę sistemą. Tai reiškia, kad bet kas gali kurti programas, žaidimus šiai konsolei. Internete yra gana nemažos šios konsolės gerbėjų bendruomenės, kurios diskutuoja apie skirtingų operacinių sistemų diegimą, konsolės galimybių praplėtimą ir kitus dalykus. Šis žaisliukas turi daug oficialiai pasirodžiusių emuliatorių, kurie leidžia Neo Geo, Sega Genesis, Master System, Game Gear, Amstrad CPC, Commodore 64, NES, PC-Engine/TurboGrafx-16, MAM ir kitų sistemų žaidimus. Kiek tikslai parduota konsolės vienetų, nėra žinoma, tačiau 2006 m. buvo parduota 30 000 egzempliorių. 2007 pasirodė nauja versija – F200, kurioje įdiegtas touchscreen`as.
Kaip pagrindinis DS priešininkas tais pat metais išleistas ir PSP. Ši konsolė galėjo pasigirti kietesne technine puse, kuri leidžia ne tik atkurti nuostabios grafikos žaidimus, bet ir rodyti filmus savo 11 cm (4.3 colio) ekrane. Tačiau konsolėje nėra tokio interaktyvumo, kokį siūlo DS, bei pradžioje Sony susidūrė su žaidimų gamintojų stygiumi, kurie kurtų žaidimus šiai konsolei. Nuo 5.01 programinės įrangos atnaujinimo konsolėje įdiegta galimybė pirkti žaidimus, ar jų demo, bei muziką iš PlayStation Store tinklo (visai, kaip PS3 modelyje).
2007-aisiais, Sony pristatė atnaujintą PSP variantą: PSP Slim & Lite. Kaip ir sako pavadinimas – ši versija 33 % lengvesnė, bei 19% plonesnė už originalų PSP. Beto šios versijos ekranas yra žymiai ryškesnis, bei plonesnis, beto kompiuteryje atsirado galimybė naudoti Skype.
2008m. pabaigoje buvo pristatytas ir dar vienas atnaujintas PSP variantas: PSP-3000. Pagrindinis šios versijos atnaujinimas yra ekranas. Praplėsta spalvų paletė, ryškumas, anti-atspindžio technologijos, bei atsirado įmontuotas mikrofonas.
O 2007m. spalį pasirodė ir dar vienas duetas Apple iPod Touch, bei iPhone, kuriuos taip pat galima priskirti handheld`ų kategorijai. Šie įrenginiai savaime patys yra tokie unreal daikčiukai, kad jiems reikėtų atskiro įrašo.
Nors šie Apple gaminiai yra skirti labiau multimedijai bei internetui, tačiau po truputis vis daugėja ir žaidimų skirtų šiems įrenginiams. Visgi tai yra galingiausi kada nors pagaminti handheld`ai kuriais nesunkiai galima aplenkti PSP grafikos detalumą: iki 16 GB atminties, 620 MHz procesorius, bei 128 MB Ram`ų. Tokios specifikacijos sugeba paleisti net Quake III lygio žaidimus.
Ką išvysime sekantį? PSP2? DS2? O gal visai naują įrenginį, kuris apvers visą šią nešiojamą industriją aukštyn kojom?
P.S. Įraše galite pasigesti mūsuose kadaise tokio mėgto kompiuteriuko, kaip “Tetris”. Tačiau oficialiai tokios konsolės niekada nebuvo, o visi tie kompiuteriukai, su kuriais męs žaisdavome – būdavo piratinės GameBoy Tetrio versijos.
Taigi žygiuojam toliau istorijos koridoriais. Antroji konsolių karta jau čia
