7 efektyvaus laiko planavimo žingsniai

Štai ir baigiasi dar vieni metai. Prisipažinkite, ar suspėjote per šiuos metus atlikti viską ką planavote? Nuojauta kužda, kad ne… Tikriausiai jūs, kaip ir labai didelė dalis žmonių tam tikrus darbus vis nustumia vėlesniam laikui ir iki jų taip ir neprisikapsto laiku. Gyveni su mintim “ai vėliau”, “kadanors ateity”, “suspėsiu dar”. Taip nukeliami kartais galbūt net labai svarbūs darbai, tačiau kurie neturi griežto užbaigimo termino.
Ne per seniausiai vienas skaitytojas rekomendavo man paskaityti Tomo Kaulinsko praktinių patarimų knygutę, kuri supažindina su svarbiausiomis laiko planavimo taisyklėmis. Šis pasiūlymas mane tikrai suintrigavo, nes turiu pripažinti laiko planavimas, o tiksliau jo protingas išnaudojimas nėra mano pati stipriausia tema.
Taigi, trumpai apibendrinu, ką pavyko sužinoti iš šios knygutės ir tikiuosi jus šie patarimai taipogi atves į protą.
Mūsų atmintis pasižymi tuo, kad sugeba vienu metu apdoroti pakankamai ribotą kiekį
informacijos. Tada, kai ši riba peržengiama, suveikia sistema, apsauganti mūsų atmintį nuo „perkaitimo“ ir perteklinį informacijos kiekį mes tiesiog pradedame pamiršti.
Tai labai aktualus punktas, studentams, ypač studijuojantiems universitete. Informacijos kiekiai yra pernelyg dideli ir visą ją jūs visvien neįsisavinsite. Reikia išmokti atsirinkti tik pačią svarbiausią informaciją ir ją suprasti, o ne kalti atmintinai. Mintinas kalimas be supratimo naudos neatneša. Išmokę atrinkti reikiamą informaciją jūs ne tik, kad daugiau geriau ją išmoksite, bet ir sutaupysite nemažai laiko, kurį būtumėte skyrę begalės informacijos skaitymui.
Žodį „vėliau“ Jūsų žodyne nuo šiol turi pakeisti konkretūs terminai.
Tiek ir jūs, tiek ir aš, tikrai dažnai naudojame žodį “vėliau”. Tai yra nepageidaujamas žodis ir vietoj jo kiekvienam veiksmui turėtume nusistatyti konkrečius terminus (“iki kito trečiadienio”, “iki mėnesio galo” ir pan). Turint konkrečius terminus iki kada reikia atlikti darbą, mes daug rimčiau žiūrime į jo atlikimą ir atsiranda tarsi įsipareigojimai sau, dėl būtino suspėjimo laiku.
Pirmiausia – tai kas svarbiausia.
Labai dažnai mes imamės daryti darbus, kuriuos rodos būtina nudirbti dabar. Taipogi nemažai laiko skiriame greitiems darbams, nes atlikus juos, mūsų darbų sąrašas atrodo gerokai sutrumpėjęs. Tačiau atidavę savo visą laiką minutės darbams, užsimirštame apie tuos, kurie yra ištikro svarbūs. Turite išmokti gyventi plataus laiko perspektyvoje ir rūpintis savo ateities gerove. Atlikę svarbius darbus dabar, neturėsite su jais kankintis paskutinę akimirką.
Prioritetas, laikas, bei popierinis užrašymas.
Jeigu turite krūva darbų, geriausia būtų juos užrašyti ant popieriau lapo. Tai padės ne tik, kad neužmiršti kurio nors iš darbų, bet ir vizualiau palengvina pamatyti, bei suskirstyti prioritetus. Kai susiskirstėte darbus pagal prioritetus, geriausia būtų juos perrašyti eilės tvarka: nuo svarbiausiu viršuje. Taipogi pravartu užrašyti ir planuojamą skirti laiką kiekvienam darbui. Tik būkite realistai ir laiką rašykite ne tokį, kokio norėtumėte, o realų į visus aspektus atsižvelgtą laiką.
Geriausia, kad išsiaiškintumėte, kuri darbo dienos dalis Jums yra produktyviausia.
Kiekvienas esame labai skirtingi ir mūsų biologiniai laikrodžiai nesutampa. Vieni yra vyturėliai ir nuėję anksti miegoti, be problemų gali anksti atsikelti. Kiti – pelėdos ir lipimas iš lovos jiems tikras košmaras. Tas pats kalbant ir apie produktyviausią dienos dalį. Jei surasite kuriomis valandomis jūs esate našiausias, tai pačius svarbiausius, daugiausiai susikaupimo reikalaujančius darbus, suplanuokite būtent šiam laikui. Tai padės juos įvykdyti ne tik, kad greičiau, bet ir kokybiškiau, nei įprastai.
Asmeninio laiko svarba.
Dirbant komandoje, didelis privalumas yra darbų pasiskirstymas. Tačiau bent po valandžiukę per dieną reikėtų skirti individualiam, asmeniniam darbui, kai niekas jūsų netrukdo, neblaško jūsų dėmesio. Nustatyta, kad žmonės, kurie bent nedidelę darbo laiko dalį skiria ramiam darbui vienumoje, gali atlikti daugiau, nei gerai susidirbusi komanda.
Kiekvieno žmogaus pareiga ir siekiamybė – tapti laimingu. 
Kiekvienas žmogus yra vertas gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajoja. Baikite pavydėti kitiems laimės. Niekas kitas, kaip jūs patys nepasieks, kad pasidarytumėte laimingi. Jei trokštate ko nors – įdėkite visas jėgas ir pasiekite. O pasiekę tai apie ką svajojote, mokėkite tuom džiaugtis.
Tikiuosi šios apibendrintos mintys padės ir jums ir tai nebus dar viena tuščia rašliava internete, kurią greit permetėte akimis ir iš kurios nieko nepasisėmėte. Jei ir netikite šių metodu veiksmingumu, pabandykite pritaikyti vieną ar kitą patarimą ir pagyventi jį taikant kurį laiką. Rezultatus manau tikrai pastebėsite.

2007 vasara

Apie ateizmą bei agnosticizmą

Last modified 2yr ago

Copy link