Apie ateizmą bei agnosticizmą
Šiais laikais yra nemažai jaunimo, teigiančio, kad jie netiki Dievu ir dėlto apsiskelbia save ateistais. Bet tai gali būti nevisiškai tikslu. Egzistuoja aibė pasaulėžiūrų į Dievo egzistavimą, o ribos tarp jų yra gerokai susimaišiusios ir daugeliui žmonių visiškai nebeaiškios. Šiandien noriu sukoncentruoti jūsų dėmesį konkrečiai į ateizmo ir agnosticizmo sąvokas ir kaip jas atskirti vieną nuo kitos.
Trumpai apibūdinamas, kaip netikėjimas dievybėmis. Skirstomas į pozityvųjį ir negatyvųjį ateizmą:
Pozityvusis, arba kietasis ateizmas Netikėjimas, jog dievybės egzistuoja ar gali egzistuoti. Tvirtas „Dievo nėra ir negali būti kitaip“. Trumpai tariant antitikėjimas. Tokių žmonių nėra tiek daug, kaip tikinčiųjų, tačiau jie tvirtai laikosi savo nuomonės ir lengvai įsivelia į ginčus, kai pradedama kalbėti tikėjimo tema.
Negatyvusis arba silpnasis ateizmas Netikėjimas dievybėmis, bet neneigimas, jog jos gali egzistuoti.
Trumpai tariant, kietieji ateistai tvirtina, kad nei vieno dievo nėra, o kiekvienas tvirtinimas reikalauja pagrindimo, todėl šie ateistai turi įrodinėjimo naštą: jie turėtų parodyti, kad dievas iš tiesų neegzistuoja. Silpnieji ateistai, tuo tarpu, absoliučiai nieko netvirtina, jie dievu netiki ir tiek.
Agnoscizmas su ateizmu turi vieną esminį panašumą: abi pažiūros neigia religiją. Esminis skirtumas skiriantis abu požiūrius – tai, kad agnostikai tvirtina, kad neįmanoma iki galo žinoti, ar dievas yra. Tokia pozicija yra suderinama tiek su teizmu, tiek su ateizmu.
Agnosticizmą galima suskirstyti į šias atšakas:
Silpnasis (nuosaikusis) agnosticizmas Požiūris, jog Dievas gali egzistuoti, bet netiki iki bus aptikti įrodymai. Kitaip tariant: -Neturiu supratimo ar dievas yra, bet nepatikėsiu, kol jo man neparodys. Ko gero didžioji dalis jaunimo gyvena remdamiesi šiuo požiūriu.
Kietasis agnosticizmas Požiūris, jog dievybių būvimas ar nebuvimas yra iš principo neįrodomas, bet ir nepaneigiamas. -Jei Dievas ir yra, mes to niekada nesužinosime.
Dažnai silpnojo ateizmo sąvoka klaidingai sutapatinama su agnosticizmo, mat kažkodėl yra priimta manyti, kad agnostikas yra tas, kuris neapsisprendė kurią pusę turėtų palaikyti. Tačiau taip yra tik dėl klaidingo supratimo apie tai, kas agnosticizmas iš tiesų yra. Esmė ta, kad teizmas/ateizmas yra susiję su tikėjimu, o gnosticizmas/agnosticizmas – su žinojimu. Jei paaiškinti tai pačiu elementariausiu būdu:
agnosticizmas = nežinau ateizmas = netikiu gnosticizmas = žinau teizmas = tikiu
Abu požiūriai į dievybes sąveikauja tarpusavyje ir gali sudaryti ganėtinai įdomias kombinacijas, kaip:
Ateistinis agnosticizmas Požiūris, jog negalima žinoti, ar dievas yra, bet juo netiki. Sako: -Neturiu supratimo ar dievas yra, bet ir nematau priežasčių juo tikėti.
Teistinis agnosticizmas Požiūris, jog negalima žinoti, ar dievas yra, bet juo tiki. Būtų galima pavadinti “abejojančiu tikinčiuoju”. -Neturiu supratimo ar dievas yra, bet norėtųsi tikėti/tikiu, jog kažkas yra.
ir kiti (dubliuojasi su jau paminėtais, kiek anksčiau).
Taigi, dabar galiu drąsiai pareikšti, kad aš esu stiprus ateistinis agnostikas ir ko gero tokiu buvau nuo pat vaikystės. Taigi, o kokios jūsų pažiūros?
