Žodį „turinys“ šį kartą vartoju labai abstrakčiai. Kiekvienas atranda būtent savą, mielą širdžiai turinio rūšį: ar tai būtų eilės, istorijos, knygos, muzika ar tokios populiarios tarp jaunimo formos, kaip serialai, anime, filmai, žaidimai, internetiniai memai, ar galų gale tas pats facebook’as. Net ir bendravimas! Tai irgi savotiškas, kito žmogaus „turinio“ vartojimas…
Ko gero negalėčiau įvardinti nei vieno pažįstamo žmogaus, kuris nebūtų „sėdęs“ bent vienos iš šių turinio formų. Ir tai nėra taip jau blogai. Kiekvienas turim savo points of interest į kuriuos koncentruojamės ir apie kuriuos norime žinoti kuo daugiau. Atrodytų, kas čia blogo, va žmogus sėdi, dažnai skaito, gi tai naudinga… Nesiginčysiu, skaitydami mes turtinam savo žodyną, išmokstam sklandžiau, aiškiau dėstyti savo mintis, be to skaitant susiduri su labai įvairiomis socialinėmis situacijomis, gauni ne vieną įdomią mintį, kurią galbūt apmąstai. Tai padeda vystytis žmogui, kaip asmenybei. Tokiu pat principu galima išvartyti ir visas kitas turinio formas. Tiesiog problema slypi tame, kad dažniausiai mes nė nesusimąstom kiek visa tai suvalgo mūsų laiko… Nieko nesakau, būna tokių žmonių, kurie savo užsiėmimui skiria fiksuotą laiką: pusvalandis, valanda ar pan. Tačiau dažniausiai, kai žmogus, kaip jau reiškiausi, yra „sėdęs“ tai jis gali praleisti pusdienį, dieną, kartais net ištisas dienas prie to užsiėmimo neveikiant praktiškai nieko kito. Ir kai pagalvoji, kad jeigu visą tą laisvą laiką skirtum kažkam kitam, didelio, ilgalaikio, atrodytų nepasiekiamo tikslo siekimui, tai vieną dieną ko gero prieitum tą tašką, kai suprastum jog tikslas sistemingo darbo metodu visgi buvo pasiektas.