Dar labai geras pavyzdys, kai tave palaiko egoistu. Na taip, daugiau ar mažiau mes visi esam egoistai. Aš niekada ir neneigiau, kad toks nesu. Rūpinuosi, stengiuosi dėl savęs, nes niekas kitas už mane to nepadarys. Bet tai nereiškia, kad visiškai nematau kitų. Skiriu ir kitiems dėmesio, kiek mano akimis atrodo užtektinai. Deja mano “užtektinai” sąvokos suvokimas nevisai sutampa su kitų žmonių supratimu. Na ir štai po n laiko bendravimo, žmogus pastebi, kad esi kiek egoistiškas ir nuo tada kone kiekvienas poelgis tampa to įrodymu. Nesvarbu, kad galbūt padarei visą krūvą poelgių, kurie įrodo priešingai, nesvarbu kiek stengsiesi dėl kitų, visa tai praslysta pro akis ir tavo pašnekovas pamatys tik tai ką norės matyti. Protas apsiriboja ir suprasti tavo poelgių, bei tų poelgių motyvų nė nebesistengiama. Lieki iškart išvadintas tuo žodžiu iš “e” raidės ir kiekvienas tavo žodis po to jau nieko nebereiškia ir nebegali pakeisti. Speak to the hand principas.