Kovas

Pagrindinė priežastis kodėl kažkada turėtą atskirą dienoraščio puslapį prijungiau, prie šito – per daug retai ten rašydavau. Man reikalinga vieta, kurioje galėčiau pasipasakot, pasvarstyt pačius įvairiausius mane neraminančius klausimus, tačiau esu toks žmogus, kuris negali tai daryti nuolatos. T.y. negaliu turėti pastovaus dienoraščio, kur tarkim rašyčiau po kartą į dieną. Man gera žinoti, kad turiu vietą, kur paėmus įkvėpimui galiu parašyti kartą į porą mėnesių, gal net dar rečiau. Todėl tiesiog neverta turėti tam atskiros vietos, kuri taptų kažkokiu interneto užkampiu.

Žinoma, iš kitos pusės, apie kino filmus, anime ar IT atėję paskaityti žmonės, mažiausiai žino kas tas Tadas ir jiem tikrai nerūpi jo išgyvenimai, bet bala nematė. Vis vien dauguma skaitytojų ateina iš googlės, perskaito juos dominantį straipsnį ir eina lauk, tad jiem tikrai nemaišo mano pasvarstymai. O kita vertus, tai niekas ir nesakė, kad čia kažkokia specializuota svetainė, kurioje rašau tik apie tai ir nieko daugiau. Atsimenu, net ir šaukinį buvau susigalvojęs “Asmeninės nuomonės ir įspūdžių Blog`as”. Na tai vat, tai tiesiog mano įspūdžiai. Įspūdžiai iš muzikos, kino filmų, gyvenimo, žmonių…

Toks čia trumpas paaiškinimas apie susidariusią situaciją dėl dienoraščio. Einam toliau. T.y keletas pastarųjų dienų įvykių:

Pirmiausia, tai turiu įvertinti šalto dušo privalumus. Taip, taip teko vakar iš ryto lysti po lediniu vandeniu, nes visą dieną nebuvo šilto vandens, o nusiprausti tai reikėjo. Niekada neturėčiau valios kiekvieną dieną praustis būtent šitaip, tačiau, kaip vienos dienos patirtis – neįkainojama. Susikaupi, giliai įkvepi ir palendi po lediniu vandeniu. Tave apgaubia neįtikėtina gaiva, nepakartojamas pojūtis, tačiau neužilgo trukus vanduo pasidaro tarsi mažytės adatos, krentančios ant tavo odos. Toks jausmas lyg tavo odą badytų tūkstančiai tokių adatų. Na bent mažomis dozėmis – toks jausmas žiauriai geras! Fresh… Tai tarsi buvo mažytė simbolinė dvikova su pačiu savimi, savo normomis ir valia ir štai aš sugebėjau tai padaryti ir savim didžiuojuosi.

Taip pat iš paskutiniųjų dienų serijos būtų galima įvardinti ir mano atrastą polinkį – kvapai. Dabar kol kas apsiroju smilkalais. Tolimesnėje ateityje ruošiamasi išbandyti aromatinius aliejus, nes kiek teko su jais susidurti – įspūdžiai labai teigiami. Na bet tam reikia šiek tiek didesnių išlaidų. Ko gero sudėtingiausia dalis iš viso smilkalų naudojimo, tai jų išsirinkimas. Ateini į parduotuvę, o ten gal 20 skirtingų kvapų ir visi gan malonūs. Nusprendžiau, kad smilkalais apsiribosiu kol neišbandysiu visų jų kvapų vietinėje parduotuvėje. Dabar kaip tik deginu antrą dėžutę, tad ko gero smilkalais galėsiu tenkintis dar iki kokio rudens :)

Žinot ką? Ogi žiema baigiasi (čia prie to pačio, jei jau apie metų laikus prakalbom)! Tai kažkaip labai atsispindi mano nuotaikose. Dabar esu daug nuotaikingesnis, linksmesnis, daug lengviau bendraujantis. Tarsi prasidėjo kitas gyvenimo etapas… Turiu labai pasidžiaugti susipažinęs su pora naujų žmonių, su kuriais bendrauti – tiesiog nerealu. Seniai beteko su kažkuom bendrauti, kas yra tokie supratingi, įdomūs ir kalbūs. Tikrai smagu praktiškai kiekvieną dieną bent trumpam prisėdus prie kompiuterio perskaityti visai ne trumpą laišką ir atrašyti jį. Tikriausiai kiek panašus jausmas, kai žmonės anksčiau susirašinėdavo popieriniais laiškais siųsdami juos paprastu paštu: gauni laišką, su nekantrumu atsisėdi ir greitai perskaitai. Antrą kartą skaitai lėčiau ir jau imi rašyti atsakymą. Vėliau viską parašęs perskaitai, pasitaisai klaidas ir išsiunti. Na ir tada belieka laukimas. Taip, su paprastu paštu lyginant, tai pas manęs didelis pranašumas – nereikia laukti porą savaičių ar mėnesį, dažniausiai atsakymas būna jau kitą dieną, bet tai nereiškia, kad visas laukimo procesas nuo to sumenkėja. NE!

Taipogi labai norėčiau pasidžiaugti vieno seniai matyto pažįstamo rekomenduota knyga. Tikrai labai retai tenka išgirsti pažįstamus rekomenduojant ar giriant kažkokią tai knygą. O dar kai parašoma, kad knyga privertė praregėti, pakeisti požiūrį, tai iškart smarkiai suintriguoja. Puoliau aiškintis kas per knyga ir kas joje ten jau tokio yra ir…. Nenusivyliau. Vos paskaitęs pirmus 20-30 puslapių supratau, kad tai knyga, ko gero iš dalies pakeisianti, pertvarkanti požiūrį į bendravimą! Žiauriai, žiauriai kieta knyga. Įdomumo sumetimais neatskleisiu knygos pavadinimo, tačiau jei jau kam nors pasidarys ypač įdomu, tai su manim visai nesunku susikontaktuoti. Paklauskit – pasakysiu. Bandysiu priversti vieną savo draugą ją perskaityti, nes jam šita knyga reikalinga, kaip oras. Jis turi labai klaidingą požiūrį ir kadangi man to požiūrio pakeisti neišeina, tikėsiuosi, kad tai padaryti pavyks profesionalams. Jei knygą skaityti protingai – tai yra skaityti protu, bandant suprasti kas ten parašyta, o ne tik permetus akimis, tai manau pasikeitimai požiūryje tiesiog neišvengiami :)

Tai tiek šiam kartui. Tikėkimės dažnesnių įrašų į dienoraštį.