Facebook’as yra labai galingas įrankis, nes jis leidžia savo matomą srautą pasidaryti būtent tokį, kokį norite matyti ir koks jums yra aktualus. Jei patinka visą dieną žiūrėti į vaizdelius su katėmis, tai galite iš savo facebook’o srauto pasidaryti vieną didelę kačių irštvą ir kiekvieną kartą, kai turite laisvą minutėlę, stebėti kokios nenaudėlės jos yra. Kitam patinka gauti aktualią informaciją ir šis žmogus pasidaro ko ne savo individualų, nuolatos besinaujinantį laikraštį į kurį užsuka paskaityti aktualiausių naujienų. Na o dar kitas žmogus, galbūt mėgsta dalyvauti diskusijose, bei reikšti savo nuomonę įvairiais su visuomene, aplinka ar įdėjomis susijusiais klausimais. Ir toks žmogus galbūt norėtų savo nuomonę išreikšti kiek plačiau, nei tik savo draugų rate. Jei skyrei laiko ir parašei gan didelį komentarą, protingai ir racionaliai grįsdamas savo nuomonę, tai malonu, kai šį komentarą įvertina ir daugiau žmonių. Pripažinimo jausmas autoriui yra labai malonus, o su laiku žmonės į tai atkreipia dėmesį ir vienas po kito atsiranda pasekėjų, kuriems įdomu ką parašysi sekantį kartą. Taigi toks žmogus pradeda rinkti savo auditoriją. Tačiau toli gražu ne visada norėtųsi, kad diskusijos vienomis ar kitomis temomis, būtų susietos su tikruoju asmens vartu. Taigi atsiranda problema: kaip kalbėti viešai apie tai, apie ką nori kalbėti, nerizikuojant susigadinti savo individualaus įvaizdžio? Atsakymas paprastas – atskiras amplua, interneto persona. Anksčiau lietuvių rašytojai naudojo slapyvardžius, kad galėtų saugiau rašyti. Lygiai tas pats principas vis dar galioja ir internete.