Išraiškingumas, intonacijos – dažniausiai skaitant knygas, sausai perskaitai tekstą, tegauni informaciją, tačiau jokio išraiškingumo. Kad ir skaitant garsiai, gali susimaišyti, praleisti kablelius, nesustoti reikiamose vietose, arba paprasčiausiai nesuprasti ir naudoti netinkamą intonaciją. Tokių bėdų klausant audio knygos nėra. Žinoma lietuviškos knygos perskaitytos gana monotoniškai ir tiesą sakant migdančiai, tačiau pasižiūrėjus į rusiškus ar angliškus profesionalius įgarsinimus, tai tas pats skaitytojas sugeba ne tik, kad puikiausiai atskleisti menkiausią emociją balsu, bet ir visiškai skirtingais balsais įgarsinti skirtingus veikėjus, ką jau bekalbėti apie įvairius audio efektus. Juk taip faina klausytis scenos parke, kai tuo pat metu girdi paukščių čiulbėjimą, ar vėjo ošimą. Tai yra milžiniškas, fantaziją daug labiau suaktyvinantis pranašumas.