Kompiuterio rinkimas

Man to reikia?
Kas mane pažįsta, žino, kad ne taip senai priėmiau sprendimą atsisakyti savo senojo nešiojamojo kompiuterio ir susirinkau našų stacionarą. Tokį sprendimą priėmiau dėl kelių priežasčių:
1) Atsiradęs gedimas. Nors problema ir buvo išspręsta, tačiau negalima atpažinti dėlko konkrečiai tai įvyko, tad ši problema ateityje gali kartotis.
2) Statusas „pernešamas“, o ne „nešiojamas“. Dažniausiai nešiojamą kompiuterį žmonės perka dėl kompaktiškumo, patogumo. Visgi nereikia terliotis su daugybę laidų, ieškoti nemažai vietos ant stalo ar po juo, o ką jau kalbėti apie tai, kad tokiu kompiuteriu galima naudotis ten kur stacionaraus tiesiog negali neturėti (darbas, mokymo įstaigos, kelionės ar lova :j). Tačiau tokiuose kompiuteriuose naudojami ličio jonų ar ličio polimerų akumuliatoriai turi gan ribotą gyvenimo ciklą. Dažniausiai akumuliatoriaus talpa bėgant metams nenumaldomai mažėja, o netokiu ir retu atveju ima ir pradingsta labai staigiai. Kai kas galbūt dar gali pasigirti, kad kompiuterio akumuliatoriaus užtenka kokiam pusvalandėliui ir praėjus 5 metams nuo kompiuterio pirkimo, tačiau su vidutinės klasės laptop’ų baterijomis savininkai dažniausiai atsisveikina vos po 2-3 metų naudojimo. Kompiuteriu iš esmės galima naudotis, kaip ir iki tol, tiesiog tam visada būtina elektros energija, kitaip sakant kompiuteris tampa pernešamas nuo lizdo iki lizdo. Tad iš esmės skirtumas nuo stacionaraus smarkiai mažėja.
3) Mažėjantis našumas. Bėgant laikui po truputėlis galima pastebėti, kad net su paprastomis užduotimis kompiuteris vis ilgiau „mąsto“, t.y. prireikia vis daugiau laiko. Aišku galima ir reiktų pabandyti diskų valymą, defregmentaciją ar Windows perrašymą. Tačiau, kai dalys susenusios, tai nebe padės. Dažniausiai tokį kompiuterį šviežinti tiesiog neapsimoka, nes tenka keisti net ne vieną dalį ir vis vien lieka neaišku kiek dar ilgai tarnaus likusios senosios. Paprasčiau tiesiog nusipirkti naują kompiuterį.
4) It’s time to refresh! Manau, kad normalus kompiuterio amžius yra apie 4-6 metai. Vėliau jis tampa tiesiog morališkai pasenęs, nes per tiek laiko visa kompiuterinė technika būna tiek pažengusi, kad lenkia senąjį daugiau nei dvejetą-trejetą kartų, tad atsinaujinti tiesiog būtina. Šitą teiginį dar labiau patvirtina senasis, kompiuterastų gerai žinomas Moore dėsnis, kuris teigia jog procesorių sparta dvigubėja, kas 18 mėn. Stebėtina, kad dėsnis atsiradęs 1965-aisiais dar iki pat šiolei yra teisingas. Taigi, remiantis šiuo dėsniu, jei jūsų kompiuteriui jau yra 6 metai, tai naujausi rinkoje pasirodantys modeliai jus lenkia jau 4 kartus! Maniškiam nešiojamąjam buvo 4 metai. Kaip ir planavau jį laikyti iki studijų pabaigos ir tada jau išsikrausčius iš studentiško bendrabučio nusipirkti kitą, tačiau netikėtai „dašilo“, kad kai išsikraustysiu smarkiai padidės gyvenimo išlaidos ir bala žino kada begalėsiu nusipirkti naują. Tad pasirinkau naujintis jau dabar, kol dar galiu sau tai leisti.
5) Sumažėjęs reikalingumas. Iš pradžių, nutaręs pirkti naują kompiuterį, taipogi galvojau apie nešiojamąjį, tačiau greitai nušokau nuo šios minties, nes kaip bebūtų už kompaktiškumą reikia susimokėti. Stacionarus kompiuteris už tą pačią kainą išeina bent kelis kart našesnis. Taipogi pagalvojau o kiek smarkiai man reikia to patogumo? Nešiotis didelį ir sunkų, savo krepšiu judesius suvaržantį nešiojamąjį kompiuterį tapo per daug problematiška, kai turiu įsigyjęs planšetinį kompiuterį. Žinoma galbūt rimto darbo su juo nenuveiksi, tačiau rimtus darbus aš atlieku namie. Tad su savimi, mieste ar viešąjame transporte pilnai užtenka ir planšeto su kuriuo galiu skaityti naujienas, knygas, naršyti internetuose, žiūrėti filmus ar žaisti žaidimus. Realiai būnant kažkur kitur to visiškai pilnai užtenka. Tiesa sakant planšetas galbūt net tinkamesnis, nes akumiatoriaus video peržiūros režimu kelionėje užtenka beveik 5x ilgesniam laiko tarpui, nei kad galėjo girtis mano nešiojamasis vos jį išnešus iš parduotuvės.
Taigi, o kodėl nutariau rinktis kompiuterį pats, o ne kaip visi normalūs žmonės – nueiti į parduotuvę ir nusipirkti jau sukomplektuotą? Atrodytų gi žymiai paprasčiau: parsinešei, pajungei prie monitoriaus ir veikia. Lengva, paprasta ir patogu. Ir beveik visi gi taip ir daro. Nėra jokio terliojimosi renkantis detales, nėra rizikos suklysti ir parinkti kažką blogai ar net sulaužyti bejungiant detales tarpusavyje.
Atsakysiu į šį klausimą padarydamas nedidelį eksperimentą:
Susirandame parduotuvių kataloguose vieną pavyzdinį kompiuterį, kurį nori nusipirkti mūsų draugas Petras. Tebūnie Petras iš tų, kurie neblogai uždirba ir mėgsta turėti viską kas geriausia, taigi ir kompiuterį jam parenkam dėmesio vertą ir nemažai žmonių susižavėjimą keliantį Alienware – vieną galingiausių Lietuvos parduotuvėse parduodamų kompiuterių.
Kaina žinoma už šitą žvėriuką taipogi ganėtinai įspūdinga, beveik 7600Lt. Ir atkreipkite dėmesį, kad į šią kainą dar neįeina monitorius, kuriam ko gero skirsite dar bent 600-800Lt.
Na o pasižiūrime, kas išeitų, jei kompiuterį su tokiomis specifikacijomis Petras nuspręstų susirinkti pats. Žinoma korpusas šiuo atveju nebus identiškas, nes tai firminis kompiuteris ir korpūsų pardavimais Alienware neužsiima, tad pasirinksime kokį nors kitokį, pakankamai „naglą“ korpusą, sudarantį galingo kompiuterio įvaizdį. Iš esmės, kaip bebūtų, tai tiesiog dėžė, kuri dažniausiai stovi po stalu ir jos sedėdami prie kompiuterio išvis nematome. O viduje suksis tokios pačios detalės ir kompiuterio našumas ir sparta bus identiška. Taigi, susirandame dalis vienoje iš lyderiaujančių kompiuterinės technikos parduotuvių:
5434 Lt! Daugiau nei 2000Lt lieka kišenėje vien dėlto, kad keletą laidelių, bei keletą varžtelių įsukote patys! Atkreipkite dėmesį, kad į šią kainą įeina identiškos kompiuterio našumui daugiausiai įtakos turinčios dalys: procesorius, bei vaizdo plokštė, taipogi toks pat kiekis ir tokio pat spartumo operatyviosios atminties, tiek pat jungčių turinti motininė plokštė, beigi toks pat kiekis vietos jūsų failams. Tai reiškia kompiuteris nė per piršo juodimą nenusileis brangiąjai atlernatyvai. Taipogi turėkit omenyje, kad kitas sudedamąsias dalis parinkau kokybiškesnes (kad ale nenusileistų kokybė), tad pataupius motininės plokštės, korpuso ar galų gale RAM’ų sąskaita (neįsivaizduoju kurių galų jums šiuo metu 16GB), sparta nuo to nenukentėtų, o surenkamo kompiuterio kainą galima būtų priartinti ir prie 5000Lt ribos, taip skirtumą tarp renkamo ir jau surinkto kompiuterio išauginant iki pustrečio tūkstančio litų :j Už likusius pinigus jūs ne tik, kad galite įsidėti vieną kitą geresnę detalę (pvz aušinimą vandeniu), bet ir skirti daugiau pinigų tikrai kokybiškam monitoriui, ar tiesiog pasilaikyti juos sau.
Manau šis eksperimentas aiškiai atsakė klausimus „Kodėl?“ ir „Ar verta?“. Aišku, kai kompiuterių kainos nesiekia tokias aukštumas, skirtumas taipogi nebus toks stulbinantis, tačiau, kaip bebūtų vis vien sutaupysite solidžiai.
Bet pala Re’A, jei čia viskas taip gerai, tai kodėl kiti taip ir nedaro? Kodėl žmonės neperka vien dalių ir nerenka patys savo kompiuterius? Atsakau: nes kaip bebūtų tam visgi reikia bent šiokio tokio gaudymosi apie kompiuterius. Tiesiog nemažai kas yra nusistatę, kad čia reikia būti tikru kompiuterių asu, baigusiu šios srities mokslus. Panašiai, kaip, kad situacija su žmonėmis, kurie perka daužtus automobilius iš kitų Europos šalių, juos parsitempę suremontuoja ir parduoda už solidžią kainą Lietuvoje. Visgi ne visi išmano tokiose sferose, ne visi moka ir nekiša nagų ten kur neturi patirties. Ir teisingai. Tiesiog labai dažnai pasitaiko, kad būtent dėl to nusistatymo net ir žmonės, kurie bent nutuokia kas slypi po jų kompiuterio dangčiu ir gaudosi kas yra CPU, kas yra GPU, vis vien nerenka kompiuterio, nors iš esmės tikrai galėtų. Iš tiesų dauguma dalykų šioje sferoje yra tiek nupaprastinti iš vartotojo perspektyvos, kad kompiuterį galėtų susirinkti bet kas. Jei jau įkertate Kinder Surprise instrukcijas, tai įkirsit ir kompiuterio rinkimo instrukcijas :j
Iš tiesų, dauguma dalimis prekiaujančių parduotuvių net ir turi tam specialias papildomas paslaugas. Susikomplektuojate savo galva jus tenkinantį kompiuterį, specialistai įvertins ar visos parinktos dalys dera tarpusavyje, jei ne – pasiūlys jums panašią alternatyvą, duos patarimų, jei kažką parinkote neadekvačiai, bei surinks kompiuterį ir jį pratestuos. Dažniausiai tokia paslauga kainuoja iki 15-20Lt. Jei jau leidžiate kompiuteriui kelis tūkstančius, tai manau tokią sumą galit tikrai nepagailėti ir tada visiškai nerizikuosite niekuom.
Taigi šioje pirmoje dalyje pateikiau įžangą į kompiuterio rinkimą patiem. Kitose dalyse jau duosiu praktinius patarimus renkantis savo kompiuterį, parodysiu testų rezultatus, kaip sparčiai sukasi mano naujasis žvėriukas, bei pamokysiu jus, kaip galima iš savo detalių išpešti dar daugiau naudos, kitaip tariant apie turbinimą a.k.a overclockinim’ą.
Renkamės komponentus
Praėjusiame straipsnyje apžvelgiau kodėl aš pats nusprendžiau rinktis kompiuterį, bei ar tai apsimoka. Iš tikrųjų ne taip jau retai žmonės renkasi kompiuterio rinkimą patys visai ne dėl ekonominių sumetimų (kas žinoma yra tikrai svari priežastis), tačiau ir dėl azarto. Patikėkit, tikrai labai malonu spaudžiant kompiuterio įjungimo mygtuką žinoti, kad tai kas slepiasi po dėže yra tavo rankų darbas. Žinoma plokščių pats gi nelytavai, tačiau ilgai rinkaisi tinkamus komponentus, juos sukonstravai į vieną aparatą ir vėliau testavai, stebėjai kaip veikia. Kūrinys, kurį tu sukūrei. Tikras pasimėgavimas tech-entuziastui. Panašiai, kaip didžiuojasi žmogus, sėkmingai perrinkęs automobilio variklį. Na o ką jau kalbėti apie tai, kad turi neribotą pasirinkimo laisvę ir gali pasirinkti būtent tai ko tau reikia. Gali paaukoti vienų dalių našumą, kad įsigyti našesnes tas, kurių labiau reikia, galima tam tikrų dalių išviso atsisakyti arba jas įdėti iš buvusio seno kompiuterio.
Aišku nesupraskit manęs klaidingai: surinkinėjant kompiuterį (ypač patį pirmą kartą) tenka sugaišti tikrai nemažai laiko tyrinėjant ar dalys suderinamos, skaitantis našumo apžvalgas internete, visa tai kainuoja nemažai kantrybės ir net tada gali pasitaikyti visiškai netikėtų WTF momentų, kai pastebite, kad nusipirkote ne tokią dalį kokios reikėjo ar dar blogiau – ką nors sulaužėte. Tačiau tos kančios atsiperka su kaupu, kai po ilgo vargo kompiuteris pagaliau veikia taip, kaip tikėjotės, arba net geriau.
Taigi, šį kartą dalinuosi pastabomis besirenkant jūsų būsimo kompiuterio komponentus.
Norint surinkti kompiuterį, jums reikia žinoti pagrindines kompiuterio dalis:
-Procesorius (CPU)
-Vaizdo plokštė (neprivaloma) (GPU)
-Atmintis (HDD/SDD)
-Pagrindinė plokštė (Motherboard)
-Operatyvioji atmintis (RAM)
-Maitinimo šaltinis (PSU)
-Papildomi įrenginiai
-Korpusas
-Aušinimas
Šiuolaikiniai procesoriai turi integruotą grafiką, kurios jums pilnai užteks paprastam interneto naršymui, filmų žiūrėjimui ar net paprastesnių, bent poros metų senumo žaidimams, tad atskira vaizdo plokštė yra neprivaloma, jei jūs neplanuojate žaisti naujausių žaidimų. Tačiau galima daryti prielaidą, kad jei jau nusprendėte rinktis kompiuterį patys, tai ko gero jį naudosite daugiau, nei darbui, ar laisvalaikiui, nes tokie žmonės dažniausiai perkasi jau surinktus ir negaišina savo laiko.
Prieš pradėdami rinktis komponentus, nusistatykite galutinę sumą, t.y. lubas. Kokią pinigų sumą daugiausiai galite sau leisti kompiuterio pirkimui, kiek lankstūs yra jūsų finansai? Kai jau žinosite ribą, kurios negalite peržengti, ji smarkiai įtakos ir jūsų pasirenkamas dalis. Bet kuriuo atveju didžiausia pinigų sumą skirsite vaizdo plokštei ir procesoriui, kurie yra esminiai žaidimų kompiuteryje, tačiau su ribotomis finansinėmis galimybėmis jums teks rinktis tarp šių dviejų našumo.
Taipogi apie punktą „papildomi įrenginiai“: tokie kompiuterio komponentai, kaip diskų įrenginys, geresnė garso plokštė, tv tuner‘is, bluetooth adapteris ir pan. nėra būtini, kompiuteris puikiausiai veiks ir be jų, tačiau jūs galite norėti papildomų kompiuterio galimybių ir nuspręsit įsidėti vieną ar kitą papildomą įrenginį.
Keli patarimai iškarto
Venkit pasenusių komplektacijų. Jei jau renkatės naują kompiuterį, tai pasirūpinkite, kad visos dalys būtų pakankamai naujos, naudojančios naujausius standartus ir jungtis. Senesnės, užsigulėjusios prekės visada parduodamos pigiau, tačiau jūs rizikuojate nebegauti naujausių technologijų palaikymo ir ateityje jums gali vėl prireikti keisti detalę vien tik dėlto. Taip pat neretai senus kompiuterius turintys žmonės tikisi nemažai detalių persidėti į naują kompiuterį (HDD, vaizdo plokštę, DVD įrenginį), o vėliau išaiškėja, kad jų pajungti gali ir ne be pavykti ir vis vien tenka nusipirkti naują variantą, taip išleidžiant daugiau, nei tikėtasi.
Tikėkitės klaidų. Pirmą kartą konstruojant jų tikrai gali pasitaikyti. Galbūt pasiimsite ne tokį korpūsą į kurį netelpa jūsų vaizdo plokštė. Galbūt netinkamai uždėsite CPU aušinimą ir vos įjungus kompiuterį, jis perkais ir išsijungs vos po pusės minutės darbo. O galbūt parinksite pagrindinę plokštę, kurioje nėra jums reikiamos jungties ar pan. Iš esmės stresuoti dar neverta, nes dažniausiai prekes galite gražinti į parduotuvę ir pasikeisti į tas, kurias reikia. Tačiau kaip bebūtų klysti niekam nepatinka. Tai tikrai nemalonu ir pradžioje gali nemenkai išgąsdinti.
Skaitykit manual‘us. Kiek daug kvailų klausimų ir bereikalingo galvos kvaršinimo būtų išvengta, jei žmonės dažniau skaitytų tai, kas jiems pateikiama katu su įrenginiais. Nepatikėsit, bet labai dažnai tos knygutės turi atsakymus į visus pagrindinius jūsų klausimus.
Pirkit vietinėse parduotuvėse. Nors mintis detales siūstis iš užsienio gali atrodyti ganėtinai viliojanti, nes galima kiek sutaupyti ar gauti tokių detalių, kokių Lietuvoje dar nėra, tačiau jūs imsite gailėtis, jei prireiktų detalę siūsti atgal pakeitimui ar garantiniam aptarnavimui. Tai ne tik užima marias laiko, tačiau siunčiant detalę atgal, jums reikės apmokėti siuntimo išlaidas. Viskas daug paprasčiau, kai perkate iš vietinių parduotuvių. Remkit Lietuvos verslą.
Skirkite daug laiko. Nepirkite iškarto, išsirinkę atsitiktinę detalę. Galite lengvai užpulti ant nekokybiškų gaminių ar susidurti su suderinamumo problemomis. Pasiskaitykite ką profesionalai rašo apie jūsų išsirinktą detalę ir galbūt sužinosite, kad tas produktas niekam vykęs, o galbūt rasite patarimus ką pirkti labiau apsimoka. Taipogi tiksliai žinosite ko tikėtis iš tos detalės, nes dažniausiai IT technikai pateikia išsamias testavimo statistikas, kurias nesunkiai rasite internete.
Taigi, dabar pakalbėkime apie kiekvieną komponentą atskirai:
Procesorius
Pradėkite komponentus rinktis būtent nuo procesoriaus. Nuo to, kokį procesorių pasirinksite, priklausys jūsų pagrindinės plokštės pasirinkimas, nes skirtingi procesoriai naudoja kiek skirtingas jungtis (pvz. Socket A, Socket 939 ir Socket 940 yra sukurti AMD procesoriams, tuo tarpu Socket 478, LGA 775 ar naujoji LGA1155 skirti Intel‘iams). Dažnai tiekėjas parduota jau sudarytus komplektus, pvz motininė plokštė ir procesorius. Tai gali padėti jums ne tik sutaupyti, bet ir apmažins rinkimosi naštą, nes būsite tikri, kad komplektas puikiai dera tarpusavyje.
Žinoma, rinkdami naujausią kompiuterį, galbūt jau nebesirinkit įprastą dviejų branduolių variantą ir rinkitės iškarto bent 4 branduolius, kad ir ateičiai užtektų, tačiau jei tik leidžia finansai, galite pasirinkti net ir 8 branduolių variantą, tačiau reikia pastebėti, kad juos lietuviškose parduotuvėse kiek sunkiau gauti, o ir jų kainos ganėtinai solidžios. Taipogi nuspręskite ar norėsite vėliau overclock‘inti (darbo našumo didinimas, didinant taktinius dažnius) savo procesorių, taip iš jo išpešant daugiau galios. Užrakinti variantai, dažniausiai kainuoja vienu kitu šimtu pigiau, tačiau su atrakintu overclock‘inimui procesoriumi galima išpešti visai nemažai papildomos galios (pvz nuo 3,4Ghz taktinį dažnį padidinti iki 4,4Ghz).
Kurią kompaniją, AMD ar Intel pasirinksite – jūsų skonio reikalas. Iš esmės nei viena nėra smarkiai pranašesnė už kitą ir abi turi išties puikius vienas kitam prilygstančius modelius. Aš asmeniškai rinkausi Intel variantą, nes labiau jais pasitikiu, tačiau AMD sugeba pasiūlyti atitinkamus procesorius už mažesnę kainą. Rinktis jums.
AMD atrakintus overclock‘inimui procesorius pateikia savo FX, bei Black Series linijoje, o Intel atrakintus procesorius žymi, kaip Extreme Edition, bei raidele K prie modelio pavadinimo (pvz i7-2700k). Skirtumas galbūt tas, kad AMD standartinio ir atrakinto procesoriaus varianto kainų skirtumas ne toks žymus. Kai kurie procesoriai oveclock‘inasi geriau, nei kiti, tad prieš padarę galutinį sprendimą pasiskaitinėkite apžvalgas. Galbūt jums neapsimoka pirkti brangaus ir našaus naujo procesoriaus modelio, o užtenka nusipirkti kiek paprastesnį ir senesnį ir jį užoverclock‘inus gausite lygiai tą pačią spartą, kaip kad brangusis variantas.
Taipogi reikia pastebėti, kad naujieji Intel procesoriai su Ivy Brige yra ne tokie lankstūs overclock‘inimo prasme, nes jie žymiai labiau kaista, tačiau bendra jų sparta yra didesnė, nei senosios kartos Sandy Bridge. Čia jums reikia pasirinkti tarp to ar jūs norite kiek didesnių skaičiukų gigahertz‘ais ar norite naujausnės technologijos. Aš siūlyčiau pastarąjį variantą. Pažvelkite į IV privalumus prieš SB:
-Iki 50% mažesnis energijos eikvojimas
-Greitaveikės PCI Express 3.0 palaikymas
-Naujoji integruota Intel HD grafika su DirectX11 palaikymu, kuri yra net 25-68% spartesnė
Jei visgi šie skaičiukai jūsų nemasina ir geriau pataupysite procesoriaus sąskaita, bei pinigus norite skirti geresniai vaizdo plokštej, tai tokiu atveju jums ko gero puikiausiai tiks i5-2500k modelis, kuris yra pats populiariausias senesnės Sandy Bridge atstovas, pasižymintis tikrai puikiomis overclock galimybėmis.
Na, o jei norite tai kas šviežiausia, bei naujausia, tai Ivy Bridge atstovai prasideda nuo 3450 serijos (t.y. visi aukštesnių numerių modeliai, kaip kad 3550 jau yra IV architektūros). Jei kam įdomu, saviškiam kompiuteriui išsirinkau i5-3750k modelį, kuris yra vienas iš geriausių kainos/kokybės atžvilgiu. Neėmiau i7, nes spartos pagreitėjimas sudarė tik apie 15%, tuo tarpu kaina išauga daugiau, kaip 300Lt.
Taupyti procesoriaus sąskaita, norint nusipirkti geresnę vaizdo plokštę nevisada gali būti geras sumanymas, nes kai kurie žaidimai, pvz rpg stiliaus, kaip Witcher 2, Skyrim ar strategai, kaip Total War: Shogun 2 ar Starcraft 2 yra ganėtinai reiklūs procesoriui. Taipogi procesoriui reikia negailėti lėšų, jei naudojate kompiuterį darbui su kompiuterine grafika, video medžiaga, dideliais duomenų kiekiais. Turint spartų procesorių jūsų produktyvumas tikrai padidės, nes darbai bus atliekami gerokai greičiau. Tačiau galite atidėti mažumėlę litų iš procesoriaus, jei mėgstate žaisti sparčius nuotykių žaidimus, kaip kad fps šaudykles. Tokiems žaidimams jūsų vaizdo plokštės sugebėjimai yra gerokai svarbesni už procesoriaus spartą.
Taip pat neverta leisti apie 1000Lt procesoriui, jei su kompiuteriu jūs planuojate viso labo žiūrėti filmus, naršyti internete ar spausdinti. Tokiems darbams galima nusipirkti biudžetinės klasės procesorių, kurio pilnai užteks. Situacija panaši lyg turėtumėte sportinį automobilį, su kuriuo važinėtumėtes tik mieste: variklis galingas ir ryja, kaip velnias, o visvien važinėjatės tik ant 50km/h. Žymiai geriau turėti ekonomišką variantą.
Vaizdo plokštė
Kaip jau minėjau – būtinas komponentas, tik jei norėsite turėti žaidimų kompiuterį. Paprastiems žmonėms papliekti CS, Worms‘us ar Portal pilnai užtenka Intel HD ir nereikia leisti papildomo tūkstančio ar daugiau. Poreikis atsiranda tada, kai jūs norit išpešti daugiau, nei kad gali dabartinės konsolės. Tokiu atveju reikia pasiryžti investuoti solidžią sumą, kuri sudarys apie 40-60% visos kompiuterio kainos.
Iš esmės galima taip ir rinktis, į krepšelį įsimeskite vaizdo plokštę, kuri kainuoja apie 40% jūsų kompiuteriui skiriamos sumos. Tada susidėkite visas kitas dalis ir žiūrėkite ar įtelpate į savo ribą. Jei ne, prastinkite savo pasirinktas dalis, na o jei jau nėra kur labiau spaust, rinkitės pigesnę vaizdo plokštę. O jei taip nutiktų, kad net su visomis dalimis jums dar lieka šiektiek litų, tai investuokite juos į dar geresnę vaizdo plokštę. Iš esmės vaizdo plokščių pasirinkimas tampa gan paprastas, nes kuo aukštesnio numerio vaizdo plokštę rinksitės, tuo ji bus našesnė.
Žinoma, kai aš rinkausi, norėjau įsidėti tai kas yra rinkoje geriausia. Čia jūs, kaip ir procesorių atveju turite du pasirinkimus vėlgi AMD ir Nvidia. Iš esmės tai vėl jūsų simpatijų reikalas, nes firmos leidžia gan apyligius modelius ir negalima sakyti, kad geriausios vaizdo plokštės yra vien tik kažkurios firmos. Tačiau Nvidia šiuo metu visgi ganėtinai lyderiauja ir pristatinėja tikrai šaunių technologijų dėlto ją ir rinkausi. Tačiau greitai pastebėsit, kad geriausias šios kompanijos modelis GTX 690 yra labai smarkiai išsplėšęs į priekį ne tik spartos atžvilgiu, tačiau ir kaina (~3800Lt), kas yra baisiai per daug. Antros klasės modelį GTX 680 sujungus į vieną sistemą 2xSLI režimu (vienoje sistemoje sukombinuojamos dvi vaizdo plokštės) nesugeba prilygti vienai 690-tai. Na o sekantis modelis, kurį aš ir įsigyjau – tai GTX 670. Pirkau būtent šį variantą, nes vėlgi 680-tuko spartos padidėjimas per nelyg nežymus, kad mokėti papildomus kelis šimtus litų.
Nemažai žmonių vaizdo plokštes vertina tik pagal atminties kiekį. 2Gb ir įsivaizduoja, kad tai bus viena našiausių vaizdo plokščių. Deja realybėje vaizdo plokštės spartumas priklauso nuo daugybės faktorių ir 2Gb vaizdo plokštes galima rasti net nešiojuomuosiuose kompiuteriuose ir tai tikrai nereiškia, kad galėsit žaisti visus naujausius žaidimus ant pačių aukščiausių nustatymų.
Iš esmės nesitikėkit iš vaizdo plokštės fantastikos. Jei perkate vidutinės klasės plokštę už tarkim 600Lt, tai nereikia tikėtis, kad ji sugebės daryti stebuklus, kokius daro hi-end‘inės plokštės už pusantro tūkstančio. Elementaru, kad jeigu taupote, tai susidursit su tam tikrais apribojimais. Taipogi perkant prisiminkite vieną esminę taisyklę: skūpus moka dvigubai. Galbūt pataupysite ir nusipirksit silpnesnę vaizdo plokštę, kuri dabar dar visai neblogai tempia naujausius žaidimus, tačiau perkant reikia pagalvoti apie ateitį. Su tokia plokšte, už poros metų (o gali ir tiek nebeprireikti) galėsit atsisveikinti, nes vėl reikės naujos, bo senoji bus tiesiog nebepajėgi. Geriau kiek pataupykit ir nusipirkti gerą daiktą, kurį naudosite santykinai ilgai.
Atmintis
Žinoma, jei jau didžioji dalis jūsų biudžeto suėjo ant pirmųjų dviejų komponentų pirkimo, tai talpai jūs daug pinigų nebeskirsite. Tokiu atveju galite nusipirkti didžiausios talpos HDD, koks tik jums išeina. Atsižvelgiant, kad HDD kainos yra gan nedidelės, tai už nepilnus 300Lt nusipiksite 1TB diską, kurio namų vartojimui iš esmės yra per akis. Nemaža dalis vartotojų gali dar labiau sutaupyti, nusipirkę per pus mažesnės vietos diską ir dėlto nejausti nė truputėlis diskomforto. Čia jau priklauso nuo jūsų įpročių ir kaip efektyviai mokat išnaudoti disko vietą.
Tačiau kadangi mes renkamės naujos kartos kompiuterį, tai tokiam tiesiog būtinas SSD diskas. Šie diskai neturi judančių dalių ir veikia flash technologijos pagrindu, pasižyminčia daug didesne sparta. Tačiau SSD diskai yra ne tokie talpūs ir gerokai brangesni, nors iš esmės jų kainos per pastaruosius metus ir nukrito daugiau nei dvigubai. Pvz. 128GB Crucial M4, kuris yra laikomas vienas iš kainos/kokybės lyderių ir yra susirinkęs galybes gerų apžvalgų – kainuoja 400Lt.
Kokie SSD disko privalumai? Aišku esminis – nuskaitymo/įrašymo greitis. Įrašius windows‘us į tokį diską, jūsų kompiuteris iš šalto starto užsikraus greičiau, nei per 10s, operacinė sistema tiesiog skraidys ir pvz paiešką tokiame diske atliksite akimirksiu. Tas pats galioja ir su kompiuteriniais žaidimais – praktiškai galėsit užmiršti ilgus loading langus. Tiesiog daug šiuolaikinių žaidimų į tokį diską visgi neprirašysi. Taipogi tokie diskai neskleidžia jokio garso (gi niekas ten nesisuka, kaip HDD atveju) ir yra žymiai atsparesni.
Taigi pats geriausias sprendimas – diskų komplektas: vienas mažas, kad ir 32 ar 64Gb talpos diskas operacinei sistemai ir dažniausiai naudojamoms programoms ir kitas standartinis HDD su tarkim 500Gb – asmeninias failams, muzikai, filmams, žaidimams. Taipogi SSD diskui reiktų nusipirkti stalčiuką, kurį įdėsite į korpusą, nes SSD diskai yra mažesni ir jų paprasčiausiai neina prisukti. Žinoma tai yra nebūtina ir galima tokį diskiuką tiesiog padėti korpūso apačioje, tiesiog tai nėra taip estetiška. Toks SSD ir HDD komplektas jums kainuotų apie 400-500Lt kas yra gan optimalu.
Jei biudžetas neleidžia, tai nepirkit SSD, nes jei nusipirksite tik jį ir nedėsite paprasto HDD, tai nuolatos reikės sukti galvą, kaip sutilpti į tiek mažai vietos ir tikrai nebūsit labai patenkinti, kai negalėsit įsirašyti kokios nors programos ar parsisiųsti geresnės kokybės filmo, nes paprasčiausiai netelpa. Tačiau mano manymu, SSD kad ir yra dar gerokai brangūs, tačiau yra vienas geriausių PC komponentų pasirinkimų, nes būtent jo dėka pajusti labai didelį spartos padidėjimą kiekvieną kartą, kai tik prisėsit prie kompiuterio.
Pagrindinė plokštė
Kai jau išsirinkote šias dalis, pagaliau ateina ir pagrindinės plokštės eilė. Šio elemento pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo jūsų jau padarytų ankstesnių pasirinkimų. Keli esminiai momentai:
Būtinai turi sutapti procesoriaus jungties tipas (socket).
Jei rinkotės atrakintą procesorių, tai jūsų pagrindinė plokštė turi palaikyti overclock galimybę.
Jei rinkotės vaizdo plokštę, tai jūsų pagrindinėje plokštėje privalo būti bent viena PCI-E 16x jungtis. Dauguma aukštesnės klasės vaizdo plokščių palaiko naująja PCI-Express 3.0 sąsają, kuri leidžia daug spartesnį informacijos perdavimą, tad brangios GPU pilnam išnaudojimui reikia šią sąsają palaikančios pagrindinės plokštės.
Kai kurie standieji diskai, ypač SSD naudoja ne standartinę SATA, o SATA3, kuri yra gerokai spartesnė. Tad jei rinkotės SSD būtinai patikrinkite ar jūsų diskas turi tokią jungtį ir jei taip, nepražiopsokite ir rinkitės pagrindinę plokštę būtent su šia sąsaja.
Ko gero norėsite plokštės, kuri turėtų naujausią USB 3.0 palaikymą, kad galėtumėte išnaudoti visą naujųjų išorinių laikmenų potencialą.
Visa kita lieka tik jūsų poreikių, bei biudžeto klausimas. Tos plokštės, kurios turi daugiau įvairių jungčių, būna atitinkamai brangesnės. Turite įsivertinti kiek ir kokių įrenginių norėsite pasijungti ir pagal tai išsirinkti norimą variantą. Tačiau šiais laikais daug kas jungiasi per USB, o tokių pagrindinėse plokštėse rasite dažniausiai bent 6, kurių manau turėtų pakakti.
Operatyvioji atmintis
Su operatyviąja atmintimi gan paprasta, nes ją išsirinkti gerokai paprasčiau. Visos naujos motininės plokštės turi DDR3 tipo operatyvios atminties palaikymą (dėl visa ko patikrinkite, kad jūsų išsirinkta motininė turi būtent tokią). Tad atmintinės tipo rinktis jums nebereikia. Tada lieka nuspręsti kokio kiekio atminties jūs norėsite. Būtent nuo RAM‘ų priklauso kiek daug programų, kiek daug darbų, pvz skirtukų naršyklėje galėsite atidaryti. Žinoma skaičiukų mėgėjai iškart pasiruošę kišti visus 16GB, nes operatyvios atminties moduliai yra ganėtinai nebrangūs, tačiau nemanau, kad verta imti tokį didelį kiekį. Šiuo metu jokia užduotis namuose jums nereikalaus šitiek daug RAM‘ų. Žaidimai nuo to taipogi nesisuks greičiau. Taigi iš esmės nėra prasmės. Manau optimaliausias variantas yra 8GB. Tiesiog 4 kartkartėmis gali būti per mažai, ypač naudojantis 64bit operacine sistema ar jei mėgstate dirbti daug darbų vienu metu. 6Gb būtų pats tas, kiekio prasme, tačiau jų neina sujungti dviejų kanalų režimu (režimas, kai du vienodi RAM moduliai sujungiami lygiagrečiai ir dalinasi informaciją, tokiu būdu išgaunant didesnį greitį). Tad 8GB lieka pats optimaliausias ir geriausias variantas.
Taipogi yra dar vienas faktorius – tai taktinis dažnis, tačiau iš esmės jis nėra toks jau svarbus. Ar turėsite 1333Mhz atmintį, ar 1600Mhz, o galbūt net 2133Mhz – realiose sąlygose skirtumai tarp šių modulių yra ganėtinai maži, kad jums reikėtų dėlto smarkiai jaudintis. Tiesiog pažiūrėkite kokią didžiausią operatyviąją atmintį palaiko jūsų išsirinkta motininė plokštė ir pasiimkite būtent tokio dažnio operatyviąją atmintį. Čia galioja taisyklė: didesnis kiekis lėtesnių RAM‘ų veikia geriau, nei mažesnis kiekis spartesnių.
Maitinimo blokas
Maitinimo blokui reikėtų nepagailėti pinigų ir nusipirkti gerą, patikimą bloką, nes būtent nuo jo priklauso visos sistemos veikimas. Geri blokai pasižymi tokiomis savybėmis, kaip apsaugomis nuo elektros šuolių, nuo mikro elektros dingimų, taipogi dideliu jungčių skaičiumi, bei atjungiamais laidais (cable management). Brangesni modeliai pasižymi ir didesniu ekonomišku, o tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų, jei kompiuteris įjungtas ilgą laiką. Geriau sumokėti brangiau už maitinimo blogą, tačiau turėti jį efektyvų ir mokėti mažiau už elektros sąskaitas, nei pataupyti ir mokėti mažiau ir po pusmečio graužtis nagus permokėjus.
Nepamirškite, kad kiekvienam įrenginiui: ar tai būtų diskų įrenginys, kietasis diskas ar visa pagindinė plokštė ar net vaizdo plokštė – reikalingas maitinimas. Taigi jūsų blokas turi netik, kad pasižymėti tinkamomis jungtimis visiems šiems įrenginiams, tačiau ir turėti pakankamai galios aptarnauti jiems. Jei maitinimo blokas turi mažiau galios, nei reikia sistemai – kompiuteris gali būti ne stabilus, striginėti, netikėtai išsijunginėti ar net perdegti!
Lentelė, kiek įprastai energijos reikia kiekvienam komponentui:
Component
Wattage Required
Motherboard
15-30
Low-End CPU
20-50
Mid To High-End CPU
40-100
RAM
7 per 128MB
PCI Add-In Card
5
Low To Mid-Range Graphics
20-60
High-End Graphics
60-100
Hard Drive
10-30
Optical Drives
10-25
Iš esmės 350-400W įrenginio jums turi užtekti, nebent ateityje norėtumėte įsidėti antrą vaizdo plokštę. Tokiu atveju reikėtų rinktis tarp 750-800W variantų su 2 ar daugiau PCI-E jungtimis. Tačiau jei turite tokių planų, tai būkite ir motininę plokštę pasirinkę tokią, kad palaikytu dvi vaizdo plokštes.
Papildomi įrenginiai
Diskų įrenginys tai ko gero pagrindinis papildomas įrenginys, tačiau jo reikalingumas jau tampa taipogi svarstytinas. Kiek dažnai dar naudojatės diskais? Jei reikia perduoti, pernešti informaciją, visi mes turime atmintukus (flash‘iukus), arba išorinius kietuosius diskus. Asmeninę informaciją saugoti tampa madinga debesų (cloud) tarnybose, nes tokiu būdu duomenys pasiekiami būnant betkur, na o saugoti filmus, ar žaidimus taipogi tampa nebemadinga, nes su dabartiniais interneto greičiais užtrunki vos kelias minutes, kol parsisiunti iš interneto, taigi kaupti tiesiog neverta. Pats rinkdamasis savo kompiuterį, šio įrenginio atsisakiau ir dabar galiu jaustis, kaip ultrabook‘o ar kokio Macbook Air savininkas. Tačiau asmeniškai diskų visiškai ir nepasigendu.
Tačiau jei manot, kad jums visgi diskai reikalingi, tai šie įrenginiai tikrai nebrangūs. Pasiimkite universalų, spartų diskasukį ir nesukite galvos. Tačiau jei jau imate, tai būtų šaunu būti šiuolaikiškiems ir imtis BluRay įrenginį. Taip galėsite įsirašinėti gerokai daugiau informacijos turinčius diskus (25-50Gb), bei žiūrėti pirktus filmus aukščiausia kokybe.
Korpusas
Ironiška, kad detalė, kurią visi pamato pirmiausia – kompiuterio korpūsą, renkamės link pabaigos. Iš esmės korpūso pasirinkimas yra praktiškai skonio reikalas. Aišku norėtųsi pasiimti, kuo mandresnį, bet turint ribotą biudžetą, nemanau, kad leistumėte 600Lt vien ant dėžutės, kur viską susidėti. Kai kurie, dažniausiai pigesni korpūsai jau būna su maitinimo blogu, tačiau jie būna ganėtinai nekokybiški arba silpni, tad mūsų sistemai netinka. Rinkitės korpūsą, kuris neturi maitinimo bloko.
Išsirinkite ne tik, jums astetiškai geriausiai atrodantį, tačiau, kad jis būtų ir praktiškas: lengvai valytųsi dulkės, nebarškėtų, būtų pagamintas iš kokybiškų medžiagų, nebūtų per plonas). Taipogi renkantis korpusą svarbiausia, kad jis atitiktų du esminius kriterijus:
-Turi atitikti pagrindinės plokštės tipas (dažniausiai naudojamas standartinis ATX).
-Bei ar telpa visos jūsų išsirinktos detalės (gi nenorite, kad viską susidėjus į korpusą, netikėtai suprastumėte, kad vaizdo plokštė paprasčiausiai nebetelpa).
Na ir paskutinė, tačiau ne ką mažiau svarbi korpūso savybė – vėdinimas. Turint galingą sistemą, jums reikia, kad vėdinimas būtų pakankamai efektyvus. Rinkitės korpūsą, kuris turi korpūse paruoštas angas ventiliatorių pajungimui. Standartiškai, tai būna 12, 14 ar 18mm ventiliatorių išpjovos korpuso gale, bei vienas ar keli korpūso viršuje ar šone.
Aušinimas
Na ir galiausiai, kai jau turime viską, galime paskutinį šimtuką atidėti aušinimui. Jei dėjote hi-end‘ines, tikrai ne pigiausias dalis, tai aušinimui skirkite daugiau lėšų ir įsidiekite aušinimą vandeniu. Taip jūsų brangios dalys dirbs mažesnėje temperatūroje ir tarnaus ilgiau. Jei lėšos jau į pabaigą – belieka aušinimas oru. Ne retai perkami korpūsai jau būna su įmontuotais, neonais puoštais ventiliatoriais, bet jūs galit nuspręsti juo pasikeisti ir susimontuoti tylesnius, bei geriau vėdinančius.
Iš esmės ventiliatoriams galioja kelios taisyklės. Pirmiausia tai kuo greičiau ventiliatorius suksis, tuo jis efektyviau aušins, bet kuo jis didesnis bus, tuo jam lėčiau suktis reikės. Tačiau neapsigaukite vien su itin didelėmis apsūkomis – greičiau besisukantys ventiliatoriai skleidžia ir gerokai didesnį garsą. Niekas nenori turėti traktoriuko po stalu. Tačiau brangesni modeliai pasižymi pakankamai mažu garso lygiu (matuojama dB) išlaikant gan efektyvų sukimąsi.
Galingoje sistemoje reikėtų bent jau dviejų aušintuvų, tačiau labiau patartinas variantas – 4: du įtraukiantys orą į vidų ir du ištraukiantys laukan. Įtraukimas aušina efektyviau, tačiau nuo to korpuso viduje greičiau kaupiasi dulkės, o ištraukiantys aušintuvai yra sandaresni šiukšlių atžvilgiu, tačiau aušina ne taip gerai. 4 ventiliatorių kombinacija tampa neutrali (įtraukiamo oro kiekis = ištraukiamo oro kiekiui) ir tiesiog atlieka oro srautų judėjimą.
Dedant aušintuvus svarbu, kad viduje nebūtų balagano ir laidai nekabotų kaip papuola, taip trukdydami oro srautams judėti. Nėra vieno vieningo, teisingiausio ventiliatorių išdėstymo, tačiau dėkite ventiliatorius taip, kad oro srautai viduje nesimaišytų, nepūstų priešingomis kryptimis, o patekęs į vidų oras gražiai išeitų per kažkurią angą. Tokiam tikslui puikiai tinka išdėstymas: įtraukiantis ventiliatorius korpūso priekyje, bei šone ir ištraukiantys ventiliatoriai korpūso gale ir viršuje. Šoninis ventiliatorius efektyviausiai vėsina vaizdo plokštę, kai tuo tarpu priekinis – paduoda orą visos motininės plokštės vėdinimui.
Ventiliatorių dydžius rinkitės pagal savo turimą korpusą, o sukimosi greičius lyginkite su keliamu triukšmu ir išsirinkite labiausiai jus tenkinantį variantą. Jei korpusas permatomas ir žadate gražinti kompiuterį neoniniais ventiliatoriais, atkreipkite dėmesį, kad jie turėtų jungtuką (galbūt nenorėsite, kad visas kambarys būtų apšviestas paliekant kompiuterį pernakt).
Taigi, turime visas dalis! Dar kartą viską pasitikrinam, galima pradžioje pasikonsultuoti su parduotuvės darbuotojais, forumuose ar išmanančio pažįstamo, na ir kai tikri, kad viskas tikrai dera – užsisakom ir laukiam, kada galėsime viską sumontuoti į vieną naują, gražų ir našų kompiuterį. Apie patį surinkimą šį kartą nebepasakosiu, nes iš esmės viskas gan paprasta: sudedat, sujungiat, susukat varžtelius ir paslepiat laidus. Jei kažkas neaišku, pasiskaitot manual‘uose arba galiausiai pagoogle‘inat. Arba jei nepasitikite savim, tai parduovėje, kurioje pirkote, užsisakote surinkimo paslaugą ir nuvažiavę atsiimti tiesiog pasiimat jau gatavą kompiuterį!
Kitą kartą pasakosiu apie savo surinktos sistemos našumą!