Bioshock
Publikuota: 2011-01-15
Last updated
Publikuota: 2011-01-15
Last updated
Kiekvienas bent kartais pažaidžiantis žaidimus tikriausiai jau buvo susidūręs su tokiu, kuris yra gerokai daugiau, nei tik video žaidimas. Tai visai kita patirtis, kuri lieka su jumis visą likusį gyvenimą. Toks yra ir Bioshock’as.
Istorijos pradžia kiek primena filmą CastAway: skrydis lėktuvu, lėktuvas sudūžta, tu desperatiškai bandai išsigelbėti ir skirtingai nuo filmo – patenki ne į salą, o į švyturį, stovintį bala žino kur vandenyne. Patekęs į jį supranti – kažkas čia ne taip ir imi leistis po vandeniu į neįtikėtiną miestą, pavadinimu Rapture. Vos patekęs į miesto patalpas, pamatai, kad tai visai kitokia vieta, nei esi papratęs matyti fantastinėse šaudyklėse. Tai nėra dar viena kosmoso stotis, ar zombių paveiktas tyrimų kompleksas, laboratorija. Tai pamišęs art deco stiliaus miestas, statytas vėlyvaisiais 1930-aisiais. Senovinių laikų dizainas, su ne tų laikų technologijomis, kitaip tariant steampunk’as. Tai turėjo būti tobula visuomenė, be jokių nusikaltimų, kur kiekvienas turi visišką laisvę. Galėjai įkurti savo verslą, atlikti mokslinius tyrimus, bei išbandyti naujas idėjas visiškai be jokių apribojimų. Bet bėgant laikui visa tai baisiai išsikreipė. Mokslininkai pamišo, žmonės tapo priklausomi nuo genetinio serumo, vadinamo adamu. Patenki į sugriuvusią utopiją, miesto griuvėsius iš kurių pabėgti ne taip lengva – gi esi po vandeniu.
Tu nežinai kas esi, nežinai kas ir kodėl vyksta aplinkui, tu tiesiog įmetamas į šį visiškai nučiuožusį pasaulį. Tau leidžiama miesto įvykius susirankioti iš mažų nuotrupų. Žaidimas nešvaisto laiko rodydamas pristatomuosius filmukus, viskas pasakojama audio dienoraščių formatu, kai radęs čia gyvenusių, bei dirbusių žmonių audio įrašus, perklausai apie jų mintis, planus, viltis, bei apie tai kas kraupaus įvyko šiame mieste. Audio dienoraščius būna palikę patys įvairiausi žmonės, nuo pamišusių mokslininkų iki paprastų šeimynų, kurios nesupranta, kas dedasi. Iškarto galiu paminėti, kad įgarsinimas yra vienas geriausių, kokių teko girdėti. Kiekvieno personažo balsas tinka tiesiog idealiai. Lygiai taip žaidžiama su visai garsais žaidime. Pavojingose situacijose ima girdėtis šiurpūs garsai, kurie tik suaštrina įvykių staigumą, pavojingumą. Žaidimas stengiasi įbauginti ir jei žaidžiate vėlyvą vakarą su ausinėmis – efektą tikrai pajusite, nors iš esmės tai ir nėra siaubo žanro žaidimas.
Plazmidai. Tai tarsi supergalios. Jie leidžia tau daryti daug įvairių šaunių magiškų dalykų, kaip pvz užšaldyti savo priešininką, padegti daiktus pirštų spragtelėjimu, o ką jau kalbėti apie telekinezę, ar žaibų laidymą. Galių yra tikrai nemažai, o visų jų turėti vienu metu negalėsi, teks rinktis.
Viena iš mėgiamų žaidimo vietų – nulaužinėjimas. Nulaužti galima kone bet kurį veikiantį prietaisą, ar tai būtų saugumo kameros, ar skraidantys saugumo botai, seifai ar kulkų automatai. Hackinant reikia sužaisti mini galvosūkio tipo žaidimą kuris tiesą sakant žaidimo pradžioje buvo labai užkabinęs ir hackindavau viską kas tik pasitaikydavo. Nauda nuhackinus daiktus, kad jie tampa naudingi: saugumo sistema nebefiksuoja tavęs, tačiau puola kiekvieną pasirodžiusį priešą, lyg turėtum nuosavą gyvūnėlį su kulkosvaidžiu. O tai yra yra labai patogu, nes aplinkui plavinėja visa krūva pamišėlių.
Bet kartu nepabėgama ir nuo klasikinės pirmojo asmens šaudyklės – netikėtu metu pasirodantys priešai, kurie tarp kitko dažniausiai būna labiau pavieniai, nei grupėmis. Didelė ginklų įvairovė, jų tobulinimo galimybės, bei nuolatos jaučiamas kulkų stygius. Dirbtinis intelektas, kuris tikrai nesėdės viename kambaryje ir nelauks jūsų atėjimo, o šmirinės iš patalpos į patalpą, rankiosis kulkas, bei gydysis save. Vieną kartą išvalę kambarį ir kiek vėliau žaidimo eigoje grįžę atgal jūs ir vėl galite rasti siurprizų. Tai visai kitoks žaidimas, nei tarkim kitos populiarios šaudyklės, kaip Halo 3 ar Doom’as. Šaudymas čia nebūna pagrindinis tikslas. Čia jis labiau intelektualus ir yra tik priemonė, padedanti apsisaugoti. Bioshocke nebėgiosi tiesiog kaitindamas savo kulkosvaidį su nesuskaičiuojamais kiekiais kulkų. Bioshock’e tenka patyliukais šmirinėti, sėlinti, kad po truputis ištyrinėtum šią aplinką, bei atskleistum istoriją.
O kaip gi nepaminėsi kultinėmis tapusių mažųjų sesyčių… Kas jos tokios? Ir koks jų tikslas šiuose išprotėjusios visuomenės likučiuose? Klausimai, kuriuos užduosite dar žaidimo pradžioje. Kas liečia veikėją su šiais į mažas mergaites panašiais sutvėrimais – jums paliekamas moralinis pasirinkimas: mergaites galima gelbėti arba sudoroti ir gauti daugiau adamo – savotiškos žaidimo valiutos. Nuo jūsų pasirinkimo nusisprendžia žaidimo pabaiga. Faktas, kad šis padarėlis, švytinčiomis akimis, atrodo, kaip maža, visiškai nekalta mergytė, kuri kaip ir nedaro nieko blogo ir tai, kad tu sprendi ar ji gyvens, ar mirs, veikia ypač stipriai. Taip tu gali ją išgelbėti ir gauti mažai naudos iš to, tiesiog jausiesi morališkai teisingesnis arba gali nužudyti ir atimti visą adam’ą, tačiau kuom tu tada skirsiesi nuo eilinio kito išprotėjusio žmogaus, lakstančio po šias patalpas?
O dar yra didieji tėtušiai. Argi galvojote, kad mažos mergytės klajos po tokį šiurpų pasaulį vienos? Tėtušiai, tai lyg asmeniniai sesyčių sargybiniai, kurie nieko tau nedarys, pakol tu nerodysi agresijos. Tačiau norėdamas turėti reikalų su sesytėmis, turėsi pirma išsiaiškinti su tėtušiai, kurie žaidimo pradžioje yra tikras iššūkis ir kovos primena boso kovas. Iš esmės, tai yra taikūs robotiški sutvėrimai, kurių užduotis tiesiog prižiūrėti mergaites. Pastebėtina, kad kovojant su didžiuoju tėtušiu mergaitė persigandusi ima verkti, jaudintis dėl savo apsaugininko labiau, nei dėlto kas netrukus nutiks jai. Sesytės žiūri į tėtušius labiau, kaip į draugus, o ne į apsaugininkus. Tokios psichologinės detalės tiesiog žavi…
Gyvenimas ir mirtis. Žaidimo eigoje neina numirti. Taip, skamba gan keistokai. Tiesiog praradus visas gyvybes, jūs būsite atgaivintas artimiausiame Vita Chamber, bei neprarasite visiškai nieko išskyrus tai, kad teks vėl nueiti iki tos vietos, kurioje žuvote pirmą kartą. Visi ginklai, kulkos išlieka, tad nesijaudinkite jai pasirinkę sudėtingiausią žaidimo sunkumą, eigoje mirsite nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Žinau tik, kad žaidžiant ant Xbox’o galima gauti atskirą trofėjų užtai, kad žaidimas pereitas nė karto nemirštant.
Žaidime panaudota, gan įdomi Ievos ir Adomo koncepcija. Du visiškai skirtingi preparatai, vienas nuo kito neatsiejamai susieti. Ieva veikia, kaip mana RPG žaidimuose. Tai dydis nurodantis, kiek savo super galių galėsite naudoti. Su savimi galima nešiotis 9 Ievos konteinerius, kuriuos susišvirkščiate į kraują. Tuo tarpu Adom’as veikia, kaip šio pasaulio valiuta. Tai preparatas, kuris jums suteikia vis daugiau galios ir visas šio žaidimo pasaulis pametęs galvą dėl jo pešasi tarpusavyje. Genų inžinerija, tamsioji miesto pusė, kuri ir privedė prie visiško miesto žlugimo.
Taktika. Kiekvienas ginklas gali naudoti trejų skirtingų tipų kulkas, kurios veikia prieš skirtingai prieš įvairias priešų klases. O priešų įvairovė pakankamai didelė: nuo kabliais ginkluotų žmogelių iki teleportuotis mokančių ir ugnimi besisvaidančių mutantų. O ką jau bekalbėti apie taktiką, bandant nužudyti didžiuosius tėtušius. Žaidime jų taipogi kelios rūšys ir kiekvienai rūšiai reikia naudoti skirtingas taktikas. Tiesa, keliaujant link žaidimo pabaigos, tėtušių nugalėjimas tampa per lengvu uždaviniu ir galima jį pribaigti, be jokio didelio vargo.
Padegate žmones ugnimi o tada juos fotografuojate! Argi ne smagumas ^^ O nuotraukos čia daromos ne šiaip sau: kiekvieną kartą padarę nuotrauką jūs analizuojate priešus, bei po truputis atskleidžiate jų silpnąsias vietas, ar gaunat papildomų žalos taškų. Tokie tyrinėjimai tikrai padaro žaidimą dar smagesniu ir imi siekti išsiaiškinti visų priešų silpnybes, kad išmoktum juos traiškyti, kaip muses. O tai tik dar labiau prikausto prie žaidimo.
Naudojamų spalvų paletės, šešėliai, tekstūros, veikėjų bruožai, aplinkos, viskas atlikta su tokiu grafikos lygiu, kad net db, jau einant 4 metams nuo žaidimo išleidimo, jis atrodo tikrai gerai. Traileriuose dažniausiai vaizduojamas žaidimas atrodo nepalyginamai geriau, o vat Bio sukuria tokį kinematografiškumo jausmą žaidime, kad traileris, kad ir pašlifuotas, bet labai mažai skiriasi nuo žaidimo eigos grafikos.
Tai tiesiog neįtikėtinai gera šaudyklė, kurioje apstu ne tik veiksmo, bet ir išties gera, įdomi istorija, kuri pasisuka visai netikėtu kampu. Visada mėgau tokius netikėtus twistus tiek žaidimuose, tiek kino filmuose. Siužeto nenuspėjamumas yra tikrai nemažas pliusas. O kaip gi nesižavėsi detalumu. Pvz, kai jūs einate tuneliu ir pro langus matote lavonus, įstrigusius tarp apsauginių langų grotų. Ar pvz kai matote splicerio šešėlį, kuris doroja lavoną, o kai priartėjate, jis nušoka. Užrašai ant sienų, įvykiai ir jų atspindžiai aplinkoje. Kažkas iš žaidimo kūrėjų tikrai turėjo prisėsti ir skirti nemažai laiko galvojant koks būtų tikras gyvenimas povandeniniame mieste. Čia rasite tokias patalpas, kaip pokylių salės, kino teatrai, medicinos paviljonai, botanikos sodai, gaminantys deguonį visam miestui ir pan. Aš esu smulkmeniškas, net mažom detalėm skiriu nemažai dėmesio, tad ko gero todėl šį povandeninį miestą ir iškeliu taip aukštai, nes kas kas, bet detališkumu jis gali pasigirti.
Jei jūs ieškote žaidimo, kuris būtų išties įsimintinas, jei žaidimuose jūs labiausiai vertinate lygių dizainą, žaidimo stilistiką, bei niūrią, siaubo atmosferą, taipogi jei jaučiate susižavėjimą klasikiniais laikais – tai highly recomended žaidimas jums.
Na žinoma, jei jūs ieškote daug šaudynių, sprogimų ir begalės veiksmo, tada galbūt pasidairyčiau į žymiąsias Call Of Duty, ar Left For Dead serijas.
Dabar tiesiog degu nekantrumu, kada imsiuosi lošti antrąją dalį. Deja kūrėjai padarė tai labiau, kaip šalutinę istoriją, o ne jos tęsinį. Asmeniškai man, antroji dalis būtų tobula, jei būtų rodoma priešistorė. Pamatyti tą didingąją visuomenę, pamatyti Bioshock’ą visu jo gražumu, bei stebėti jo degradaciją, žlugimą. Vat tai būtų buvę awesome!
[rating: 10/10]
Žaidimus galima vertinti pagal daugybę aspektų: grafika, fizika, istorija, gameplay, nuotaika, įdomumas, muzika, garso dizainas. Bioshock’as gauna visus aukščiausius balus visose šiose kategorijose. Netikite? Just try it!
