Motyvacija
Transcribing knowledge to make sense for me and other people
Have you ever had the feeling that your head is not quite big enough to hold everything you want to remember?
Asmeninių minčių kaupimo konceptas egzistuoja nuo senovės laikų ir žinomas, kaip commonplace book. Pasak Wikipedijos tai:
a way to compile knowledge, usually by writing information into books. Such books are essentially scrapbooks filled with items of every kind: recipes, quotes, letters, poems, tables of weights and measures, proverbs, prayers, legal formulas. Commonplaces are used by readers, writers, students, and scholars as an aid for remembering useful concepts or facts they have learned. Each commonplace book is unique to its creator's particular interests.
an electronic tool used to express, capture, and later retrieve the personal knowledge of an individual. It differs from a traditional database in that it contains subjective material particular to the owner, that others may not agree with nor care about. Importantly, a PKB consists primarily of knowledge, rather than information; in other words, it is not a collection of documents or other sources an individual has encountered, but rather an expression of the distilled knowledge the owner has extracted from those sources.
Jau ne vienerius metus pasamoniškai to gainiojuosi: pradedant nuo asmeninio tinklaraščio ir ypač "Rinktinės kruopos" rubrikos, kurių sugebėjau išspausti visas 9-ias, tęsiant nuolatiniais shared post'ais su pastebėjimais ar kita informacija soc. tinkluose. Taipogi niekaip nerandu ir vis ieškau įrankių organizuoti savo ganėtinai chaotiškoms mintims ir vis šokinėju tarp skirtingų notes ir todo apps'ų, kurie padėtų informaciją iš galvos ištraukti ir ją susisteminti su kuo mažiau trinties.
Manau, kad nesu polimatas, tačiau tikrai turiu panašių polinkių. Turiu gan didelį alkį žinioms ir man labai patinka sužinoti vis kažką naujo, įgauti vis naujų įžvalgų vis skirtingose srityse. Ir taip, visi žinom, kaip yra sakoma Jack of all trades, master of none, kinų alternatyva: Equipped with knives all over, yet none is sharp, o estiškas variantas: Nine trades, the tenth one — hunger, tačiau turint platų požiūrį, insight'ų iš daug įvairių sričių ir generalizuotas žinias, tai gali suteikti unikalią kombinaciją, kuri taipogi gali būti pranašumu.
If we read without taking notes, our knowledge increases for a short time only. Once we forget what we knew, having read the text becomes worthless. You can bet that you’ll forget about the text’s information one day. It’s guaranteed. Thus, reading without taking notes is just a waste of time in the long run. It’s as if reading never happened.
Tačiau visgi neužtenka viską tiesiog kaupti ar tai būtų citatos, straipsniai, video įrašai, bookmarksai ir kita. Tai tik sukuria informacijos kaupimo iliuziją ir jeigu su šia nauja info nėra dirbama, reflektuojama ir ji nėra kitaip panaudojama - iš to kaupimo yra išties mažai naudos. Perdėlioji iš vieno stalčiuko į kitą ir jokios realios naudos tai nesukuria.
Early in his academic career, Luhmann realized that a note was only as valuable as its context – its network of associations, relationships, and connections to other information.
Knowledge is acquired when we succeed in fitting a new experience into the system of concepts based upon our old experiences.
David'o Allen'o išgrynintas Getting Things Done (GTD) metodas susiveda į 5 pagrindinius žingsnius: Capture, Clarify, Organize, Reflect and Engage. Kitas gan idealogiškai panašus metodas - zettelkasten, kurį susumuoti būtų galima į: Collect, Process, Cross-Reference and Use. Tai ir tapo mano šūkiu ir būtent taip išsivystė šis Wiki stiliaus PKB projektas. Toks eklektiškas asmeninės informacijos, profesinių interesų, pastebėjimų, pamąstymų, kelionių įspūdžių, bookmarksų, straipsnių, pomėgių ir reflekcijų rinkinys. Natūrali mano tinklaraščio progresija - visgi daugiametis jo slogan'as ir buvo: Asmeninės nuomonės, įžvalgų bei patirties tinklaraštis. Technologijos, istorijos, faktai ir gyvenimas.
Viena pagrindinių priežasčių kodėl noriu turėti asmeninę wiki - nes manau, kad vien atminties neužtenka. Viskas anksčiau ar vėliau nulekia į nebūtį, tampa nereikšminga ir neišsaugota. Lyg ne pats būtum visą tai skaitęs, patyręs, gyvenęs, o tik matęs pro greitai lekiančio automobilio langą. Ir rašymas yra viena geriausių priemonių visą tai užkonservuoti. O taipogi tikriausiai girdėjote faktą, jog šiuolaikinis žmogus per dieną bombarduojamas didesniu kiekiu informacijos, nei senovėje žmonės sužinodavo per visą savo gyvenimą ar kad bendras informacijos kiekis dvigubėja kas 12 mėn. Tad nenuostabu, kad ieškau būdų offloadinti jai - noriu turėti išorinę informacijos saugyklą, padaryti ją lengvai pasiekiamą, organizuotą ir lengvai ieškomą, kad reikiamą šaltinį ar mintį galėčiau ištraukti labai greitai, nesvarbu kokiame kontekste. Ir jei jau skyriau sąlyginai nemažai laiko domėdamasis, kontempliuodamas apie kažką konkretaus, tai galima skirti bent minimaliai ir dar truputis laiko viso to konspektavimui.
Our goal in life is to collect the dots and connect the dots but we can't do both at the same time. A wiki makes a history of both and tries to make sence of all of this.
Taigi personal knowledge stiliaus wiki turi 3 pagrindines paskirtis:
- 1.minčių saugojimas, organizavimas ir padarymas jas greitai randamonis
- 2.prieinamumas
- 3.knowledge path kūrimas
-Pirmasis punktas susijęs su tuo, kad saugomos informacijos vertė auga tiesiogiai nuo to, kaip lengvai ji gali būti randama ir perpanaudojama. Taipogi bandant informaciją sudėlioti trumpai, sklandžiai ir sugrupuotai, toks informacijos apdorojimas priverčia apie ją galvoti kiek ilgiau, giliau ir dėlto ji yra geriau įsisavinama. Visada manau, jog koncepcijos, visumos supratimas yra svarbiau, nei specifinės detalės.
The best way to transform the information into our knowledge is to interpret something new to us based on what we have learned and share them. Interpreting helps us organize and digest information. Therefore it can translate information into our embedded knowledge. And sharing is not only a contribution to the information age but also our motivation to keep outputting better works, which is the reason why I believe that information becomes knowledge via organizing and sharing.
-Kalbant apie antrąją paskirtį - visada mėgau tomis žiniomis dalintis. Jeigu anksčiau tai darydavau tinklaraščio pagalba, dabar manau, kad tai atima per daug laiko. Parašyti vieną long grid'ą atimdavo ne vieną h, nes rašydamas pirmiausia atlieku gan nemažai research'o, fact checking'o ir straipsnis susilaukia daugybės revision'ų ir formulavimų taisymų. Suveikia taisyklė, jog 80% darbo išeikvoja pusę projekto laiko, o likę 20% sueikvoja likusią pusę. Taip pastebėjau, jog tinklaraščio rašymas įgavo didelį slengstį, per kurį perlipti pradėjo darytis vis sunkiau. Didelis, įpareigojantis rašymas į kurį tuomet žiūri, kaip į darbą. Paskutiniu metu labiau parėjau į micro-blogging'ą: nuoroda su keliais komentarais ir tiek. Toks flow pasirodė patrauklus: numeti savo mintį, padedi kitiems sužinoti ir atkreipti dėmesį į tai, ką sužinojai ar galvoji tu, kartais iššauki diskusijas ir svarbiausia - tai galima padaryti lengvai, greitai ir neįpareigojančiai. Toks pat flow labai puikiai persikelia ir į wiki, tik skirtumas, jog tai nepasimeta bendrame pasąmonės sraute, kas yra soc. tinklai.
-Trečioji paskirtis, knowledge path arba timeline - labai įdomu išsaugoti nueitą kelią. Taip lengviau susidaryti kontekstą. Stebint galima matyti per kokias temas šokinėjama, kaip atsiranda asmeninis vystymasis, asmeninis žinių kelias ir kaip po truputėlis jungiasi visi tie surinkti taškai.
Dėl šių priežasčių ir atsirado šis gyvas, be perstojo besikeičiantis žinių indeksas, sudarytas iš nuotrupų su įvairiomis mintimis, konspektais ir šaltiniais. Tai informacijos, saviugdos, pamąstymų ir straipsnių rinkinys ir tai, jog jis yra pasiekiamas viešai, galbūt atneš naudos ne tik man. Tikslas visgi nėra skaitytojų auditorija ar rinki aukštus statistikos skaičiukus.
Mintis daryti kažką panašaus, mane persekioja jau porą metų, tačiau visą tą laiką taip ir neišgryninau tikslaus koncepto. Tačiau įkvėpimas ir aiškumas pagaliau atėjo, kai suradau bendraminčių:
Although high general intelligence is common among hackers, it is not the sine qua non one might expect. Another trait is probably even more important: the ability to mentally absorb, retain, and reference large amounts of ‘meaningless’ detail, trusting to later experience to give it context and meaning. A person of merely average analytical intelligence who has this trait can become an effective hacker, but a creative genius who lacks it will swiftly find himself outdistanced by people who routinely upload the contents of thick reference manuals into their brains.
Contrary to stereotype, hackers are not usually intellectually narrow; they tend to be interested in any subject that can provide mental stimulation, and can often discourse knowledgeably and even interestingly on any number of obscure subjects — if you can get them to talk at all, as opposed to, say, going back to their hacking.
Hackers are generally only very weakly motivated by conventional rewards such as social approval or money. They tend to be attracted by challenges and excited by interesting toys, and to judge the interest of work or other activities in terms of the challenges offered and the toys they get to play with. - Jargon File 4.4.7
Last modified 23d ago