Asmenyb S Tipas Intravertas

Publikuota:2010-12-12

Ar pažįsti ką nors, kas kasdien mielai praleidžia po keletą valandų būdamas visiškai vienas ir jam tikrai nepasidaro nuobodu? Ar šį žmogų tenka tiesiog tempti į vakarėlius? Ir ar jam sunku bendrauti su nepažįstamaisiais? Ar teko tokį žmogų išvadini bejausmiu, abejingu, egoistišku ar net nemandagiu? Jei į visus šiuos klausimus atsakei taip, susipažink – tavo draugas intravertas.

Taigi, kas yra intraversija?

Tokio charakterio struktūros žmonės atrodo sąlyginai ramūs, santūrūs, tylūs, susimąstę. Paprastai jie nemėgsta didelių kompanijų, masinių susibūrimų. Draugų turi tik vienetus, ir prisileidžia tik tuos žmones, su kuriais sieja glaudūs ryšiai. Iš pažiūros gali pasirodyti, kad intravertai yra savyje užsisklendę vienišiai arba niekuo nepasitikintys bailiai. Bet tai tik apgaulė. Dauguma ir patys nesuvokia savojo temperamento. Intravertai mėgsta būti vieni, tačiau ne vieniši.

Apie šį tipažą dažnai sklando stereotipai. Esą jie labai drovūs, tačiau drovūs žmonės jaučia nerimą ar baimę socialinėse situacijose, o intravertai dažniausiai – ne. Be to jie nėra ir mizantropai (nekenčiantys kitų žmonių), tiesiog bendravimas juos greit išvargina. Jie nėra sutverti aktyviam ir ilgam bendravimui, kaip ekstravertai. Šioje situacijoje intravertams apibūdinti labai tinka Charles Bukowski citata: “I don’t hate people, I just feel better when they aren’t around”. Tai nėra antisocialu. Tai nėra depresijos ženklas. Ir ne, to nereikia gydyti.

Ar intravertai išpuikę? Vargu. Šis dažnas stereotipas kyla iš to, jog intravertai paprastai yra labiau išsilavinę, mąslesni, įžvalgesni, nepriklausomesni, šaltakraujiškesni ir jautresni nei ekstravertai.

Su savo besaikiu bendravimo ir dėmesio poreikiu, ekstravertai dominuoja socialiniame gyvenime, nustatydami jo taisykles. Mūsų ekstravertiškoje visuomenėje buvimas „bendraujančiu“ yra laikomas norma ir pageidaujamu dalyku. Tuo tarpu intravertai yra apibūdinami tokiais žodžiais, kaip „užsidaręs“, „vienišius“, „santūrus“, „tylus“, „susitvardantis“, „privatus“ – siauros prasmės, šaltais žodžiais, reiškiančiais emocinį šykštumą ir asmenybės menkumą.

Naujose pažintyse tikras intravertas nesuteikia galimybės jo pažinti, nes labai mažai kalba apie save. Kalbos apie juos pačius yra vienos nemaloniausių ir priverčia intravertą jaustis nepatogiai. Jie nuolat paskendę savo mintyse, ilgai svarsto prieš ką nors sakydami, kartais nesuvokia to, ką daro kiti. Šie žmonės mėgsta būti tik tuose renginiuose, kurie jiems patinka, nes ne itin pasitiki naujais pažįstamais.

Intravertai daug dažniau linkę į originalumą, kūrybiškumą. Patys to nenorėdami atkreipia aplinkinių dėmesį į save, kadangi nesistengia pritapti, bei kažkam įtikti. Negaudydami masinių dalykų ir turėdami savo asmeninį skonį jie pamėgsta dalykus, kurie nėra populiarūs kitų tarpe. Išorinė realybė jiems nelabai rūpi, tad nekvaršina galvos, kaip jie atrodo kitų žmonių akyse, bei kas ką pagalvos. Skirtingai nei ekstravertai, linkę slėpti savo jausmiškumą, gali atrodyti tylūs ir neprieinami, su melancholijos ar net depresijos atspalviu.

Kai ekstravertai geriau mokosi pradinėje mokykloje, sėkmingiau laiko egzaminus, tai intravertams geriau sekasi aukštojoje mokykloje ir aspirantūroje. Teoriniame moksle įsigalėję vien intravertai. Tai susiję su tuo, kad intravertai geriau atlieka užduotis, reikalaujančias atrinkti reikiamą informaciją iš didelio jų kiekio, lyginant su ekstavertais, sugeba daug labiau susikaupti ir įsitraukti į darbą, ko pasekoje užsimiršta apie paprasčiausius dalykus. Tačiau šis asmenybės tipas daug dažniau kamuojamas nemigos. Didelė dalis intravertų turi stiprią vaizduotę, kuri miego kokybės tikrai nedidina. Parašyk intravertus 2-3 valandą nakties ir tikriausiai jis tau tuoj pat atrašys.

Kaip galėtum tavo aplinkoje esančiam intravertui leisti suprasti, jog jį palaikai ir gerbi? Svarbiausia reikia suprasti, kad buvimas intravertu nėra pasirinkimas. Tai – ne gyvenimo būdas. Tai – charakteris, kuris susiformavo dar nuo kūdikystės ir kurio pakeisti tiesiog negalima. Tai ne kažkokia menka charakterio yda, kurią palaipsniui būtų galima panaikinti. Niekada neaiškinkite, kaip neteisingai galvoja intravertas ir neverskite jo keisti savo mąstysenos. Liksite tiesiog nesuprastas, o blogiausiu variantu – įsiutinsite jį.

Aktyvieji ekstravertai arba visiškai nesupranta intravertų, arba supranta juos labai menkai. Tiesiog turite išmokti priimti intravertą tokį, koks jis yra. Su visais jo pliusais ir minusais. Jei to padaryti tiesiog nesugebate – ko gero toks žmogus jums nėra pats tinkamiausias žmogus į draugiją.