Praeitimi Tapusios Technologijos
Publikuota: 2012-01-14
Last updated
Publikuota: 2012-01-14
Last updated
Technologinis progresas yra nesustojantis procesas. Didelė dalis technologijų, kurios buvo aktyviai naudojamos mūsų tėvų, dabar jau yra pakeistos šiuolaikinėmis, moderniomis atmainomis. Kai kurie prietaisai taip ir nerado savo nišos ar vystymo galimybių arba juos paprasčiausiai nukonkuravo naujos perspektyvios ir tobulesnės alternatyvos. Pasikeitė ne tik pats prietaisų dizainas, bet ir gamybos metodai (nebenaudojamos kaitrinės lempos ir pan), dydis, bei žinoma funkcionalumas.
Galima žaviai pasiklausyti tėvų pasakojant, kaip jie mokyklose naudojo mechanines skaičiavimo mašinėles, kuriose reikėdavo sukti rankenėlę, arba apie pirmą kartą, kai žiūrėjo spalvotą televiziją. O dabar pagalvokime, kokias technologijas mes dar spėjome pamatyti jų šlovės saulėlydyje, tačiau dabar jos jau pasitraukusios ir nebenaudojamos, kai kurių tiesiog primirštos, o gimusių po 90-tųjų, galbūt ir net nematytos.
Taigi, trumpas vintažinių technologijų sąrašiukas:
Taip, kino teatruose praeitais metais prasisukęs filmas, neatsitiktinai pavadintas tokiu pat pavadinimu. Filmo siužete vaikai filmavo savo mini filmą būtent šios kameros pagalba. Firma Kodak (girdėjot, kad jai skelbiamas bankrotas?!) 8 mm filmų formatą išrado 1965-aisiais. Tai buvo pirmoji pigi, masėms skirta vaizdo fiksavimo priemonė, kuri tuojau pat užpildė milijonų šeimų namus ir suteikė galimybę tėvukams pasižiūrėti mylimo sūnelio 6-tąjį gimtadienį, pastarajam jau išvažiavus studijuoti.
Vėliau kameros vis tobulėjo, objektyvai darėsi vis jautresni, atsirado įrašinėjimas į VHS kasetes, dar vėliau skaitmenos atsiradimas, tiesioginis įrašinėjimas į CD, HDD, na ir galiausiai atminties korteles.
Nežinau, kiek iš jūsų išvis esat susidūrę su Betamax. Tai 1975-tųjų Sony technologija. Tačiau po metų pasirodė VHS juostos, kurios visiškai nukonkuravo šį formatą ir Sony bandymas kontroliuoti industrijos formatą – žlugo.
Na žinoma, VHS. Manau prie šios technologijos jau buvome prisilietę kiekvienas :j 1980-taisiais JVC sukūrė šį formatą, kuris tapo vaizdo saugojimo standartu gerus 20 metų, nors kai kurie ir peikdavo dėl suprastėjusios video kokybės lyginant su Betamax formatu.
Pats ne tik, kad žiūrėdavau filmus, tėvų filmuotą medžiagą iš užsienio, tačiau namie turiu portatyvinę profesionalią vaizdo kamerą, kurios pagalba su draugais įrašinėjome VHS kasetes ir žiūrėdavom į save per teliką. Skant, galėjome pasijausti žvaigždėmis :>
Įstabu tai, kad fonografas buvo išrastas dar 1877-aisiais visiems puikiai žinomo Tomo Edison’o genialumo dėka. Technologija buvo vienintelis muzikos saugojimo įrenginys ištisą šimtmetį ir tik 20 amžiaus antroje pusėje buvo pakeistas labiau kokybišku įrenginiu – patefonu.
Pas tėvų rasti, kaip ir neturėtumėte, tačiau pas senelių daržinėje – tikimybė yra.
Grotuvai, kurių dar negalima ir nurašyti dėl masinio naudojimo muzikos industrijoje, ypač DJ kultūroje. Daugiau kaip 60 metų rinkoje esanti technologija, pasižymi itin aukšta muzikos saugojimo kokybe (žinoma priklauso nuo plokštelės išlaikymo, adatėlės kokybės ir daugybės kitų faktorių), kurią dar ir dabar itin vertina melomanai ir pagal kokybės išlaikymą stato aukščiau, nei skaitmeną.
Pats dar nuo paauglystės dienų svajojau apie patefoną ir dabar jį jau turiu, kaip asmeninį, kolekcinį atributą.
Matydavau šiuos mažylius tiek ir pas save namie, tiek pas senelių Rusijoje. Pritaikyti gaudyti AM, bei FM bangas, šie mažyliai buvo tikrai išplitę ne tik namuose, tačiau ir įmonėse, mokyklose ir kitose įstaigose. Tik pamenu baterijų tarnavimo laikas šiose dėžutėse būdavo tikrai nuviliantis.
Išsitęsusiam vinilo kultui, pirmąjį smūgį smogė juostiniai magnetofonai, kuriuos ėmė naudoti garso režisieriai, editoriai, bei kūrėjai. Vėliau ši technologija buvo pakeista audio kasetėmis – sumažinta juostų forma.
Pamenu, kaip pas draugą dar galėjau prisiliesti prie tokio magnetofono ir grožėdavausi jame šokinėjančiu grafiniu ekvalaizeriu, tačiau juostų prekyboje matyti jau nebeteko, o ir juostos uždėjimas ant tokio magnetofono man atrodė, kaip ištisas mokslas.
Kompaktiškosios kasetės pirmiausia buvo sukurtos tik balso įrašinėjimui, tačiau greitai buvo primesta, kad technologija pilnai tinka ir muzikos įrašinėjimui.
Mano visa vaikystė prabėgo su šiuo daikčiuku rankose. Teko ne tik iš radijo įrašus rip’inti, kuriant savo mixed tapes, nuo kurių dar dabar hip-hop’e ir liko terminas mixtape, teko ir klijuoti nagų laku suplyšusią kasetę. Tekdavo nervuotis, kai kasečių grotuvas įtraukdavo juostelę ir reikėdavo ją traukti, stengiantis nesuplėšyti, o galiausiai teko ir ne vieną medį apvynioti, nes šių juostelių ilgis tikrai neišpasakytas ^_^
Dar dabar namie galima rasti vieną kitą užsilikusį vaikystės mixtape’ą, balso įrašą, darytą su draugais, ar galiausiai originalias Eminem’o, bei Betono Sakmių kasetes.
Pristatyti 70-aisiais, kaip nešiojami all-in-one muzikos įrenginiai, greitai išplito ir tapo hip-hop, breakdancing, bei įvairių 80-tųjų kultūros elementų simboliu. Pirmieji modeliai valgydavo nesuskaičiuojamus kiekius tais laikas brangių baterijų, būdavo labai sunkūs, tačiau grodavo išties garsiai.
Dabar šie galiūnai arba dulkyja žmonių skladukuose, arba atsiduria golden age hip-hop’o mylėtojų rankose. Vilniuje įvairių renginių ar tiesiog vasaros metu, galima miesto gatvėse pamatyti BoomBox mylėtojų klubo eisenas.
70-aisiais kompanija Wang pradėjo konstruoti masyvius, elektroninius skaičiuotuvus, kurie pakeitė iki tol naudojamas mechanines skaičiavimo mašinėles. Originalusis, kompanijos konstruojamas modelis buvo tarsi mini kompiuteris su tokiomis galimybėmis, kaip, kad FORTRAN IV kompiliatorius.
Namie turėjau tik šio kompiuterio rusišką kloną, kuris galbūt FORTRAN’o ir neturėjo, tačiau mokėjo tikrai daugiau, nei, kad tik elementarų skaičiavimą (gaila, tuometinis protas neleido suprasti visų funkcijų).
Maigom savo išmaniuosius naršydami internete, o juk dar būdami maži, skambindavome kišdami pirštą į skylutesir sukdami :j Taaaip, nostalgiški prisiminimai… Kaip, kad išdaigos skambinėjant nepažįstamiems žmonėms ar ilgi pokalbiai su draugu apie nieką.
Įdomu, kad tai dar viena, tikrai ilgai užsibuvusi technologija. Juk ją dar 1876-aisiais užpatentavo Aleksandras Bell’as (nors ar jis pirmasis išrado – vis dar lieka ginčytinu faktu). Ir iš esmės beveik nepakito iki pat mobiliųjų telefonų atėjimo.
Portatyvinė televizija, kaip kad Sony Watchman buvo graži idėja, leidžianti pažiūrėti mėgstamiausias televizijos laidas laukiant lėktuvo, važiuojant autobusu ir kitur. Vėliau galėjome stebėti bandymus, pritaikyti portatyvinę televiziją ir mobiliuosiuose telefonuose, bet nei vienu variantu ši technologija taip ir neišpopuliarėjo. Maži ekranai, trumpas elementų tarnavimo laikas, bei ribotas kanalų kiekis tai vienos esminių šios technologijos neišsivystymo priežastys.
O užtat pirmasis nešiojamas kasečių grotuvas – Walkman, kurį sukūrė vienas iš Sony vadovų Akio Morita, kuris norėjo klausytis savo mėgiamų operos arijų skrendant lėktuve – pasiteisino net su kaupu. Šios serijos produktų gamyba vis dar nėra nutraukta, o štai tik 2007-aisiais pristatytas pirmasis skaitmeninis Walkman grotuvas. Iki šiol pasaulyje parduoda virš 220 milijonų vien šios serijos grotuvėlių, ką jau kalbėti apie tai, kad dar buvo konkurentų, bei bigių kopijų.
Būdamas didelis muzikos mylėtojas, žinoma, kad turėjau tokį daiktą. Deja ne originalųjį Sony kūrinį, o kinišką kopiją, tačiau tarnaudavo puikiai. Tiesa, pamenu akibrokštą, kai sėstant elementams, kasetės būdavo sukamos lėčiau ir dėlto dainos imdavo vis labiau lėtėti kol pasidarydavo išties juokingos.
Na o vėliau atėjo Steve Jobs ir pristatė skaitmeninės muzikos revoliuciją sukėlusį iPod’ą į kurį buvo galima sukišti šimtus dainų.
Praėjus dviems metams po CD pristatymo, Sony išleido ir portatyvinį grotuvą. Ir nors grotuvas ir buvo mėgiamas audiofilų dėl aukštesnės garso kokybės, tačiau nebuvo jokių įrašinėjimo ir savų mix’ų kūrybos galimybių iki pat tol, kol CD įrašinėjimas atsirado kompiuteriuose.
Nors Discman’ai ir pasižymėjo dideliu pranašumu prieš kasetinius grotuvus, tačiau turėjo ir keletą esminių trūkumų – dydis, nepatogumas nešiotis papildomus CD, tad klausydavai tik to, kuris yra įdėtas pačiame grotuve, bei dažnas dainų prašokinėjimas.
Pranešimų gaviklių pikas buvo 70-90-taisiais, pakol atėjo mobilieji telefonai, kartu su savimi atsinešantys tą patį funkcionalumą, bei išpopuliarinimą tarp masinių vartotojų.
Technologija dar naudojama kritines situacijas valdančių žmonių, nes šie gavikliai nėra tokie jautrūs tinklo trukdžiams, bei vėlavimams.
Na su pager’iu reikalų turėti jau neteko, nors iš esmės tai turėjau panašų elektroninį laikroduką, segamą prie diržo ir kurie stebuklingai gesdavo vos nukritę ant žemės.
80-tieji buvo elektroninių laikrodžių era. Casio tiesiog valdė su savo TV laikrodžiais, laikrodžiais/TV pulteliais, laikrodžiais/radijomis, bei galų gale laikrodžiais/skaičiuotuvais. Pastarąjį, absoliučiai geek’inį daiktą turėjau ir aš (identišką, kaip nuotraukoje). Žinoma, tokių laikrodžių reikalingumas nulinis, kai dabar savo kišenėje nešiojamės tikrų tikriausius kompiuterius, tačiau prisiminti, tai tikrai labai linksma :j
Nors kai kurie rašytojai vis dar naudoja šį vintažinį instrumentą savo kūrybai užrašyti, pvz, kaip serialo Californication pagrindinis herojus, tačiau dauguma rašytojų tik prisimena, kaip jie rašydavo šiomis mašinėlėmis ir tiesiog juda toliau.
Pats nors ir negaliu pasigirti esąs didis poemų ar romanų rašytojas, tačiau mašinėlę, vietoj kompiuterio turėjau, nors su ja daugiausiai būdavo tik žaidžiama. Daugiausiai problemų būdavo išspausdinti visą lapą nepadarant nei vienos klaidos, nes čia backspace nepaspausi :j Maniškė mašinėlė jau buvo kiek modernesnė ir nebuvo mechaninė, tad jau buvo tokių naglų funkcijų, kaip kad automatinis cilindro atstūmimas ir popieriaus prasukimas.
Tai buvo dar vienas Sony bandymas pristatyti naują formatą, kuris turėjo būti tarpinis variantas tarp 3.5” flopikų, bei CD. Deja šis bandymas Sony ir vėl nenusisekė, nors ir buvo pagaminta viena kita video kamera, iškart įrašinėjanti į šiuos diskelius. Dabar tokių sumažintų CD dar įmanoma rasti, tačiau tikrai ne kiekvienoje parduotuvėje.
Diskeliais liežuvis neapsiverčia vadinti, tad tebūnie disketės. 1971-aisiais IT technologijų gigantas IBM sukūrė atminties saugojimo įrenginį išoriniam naudojimui. Atminties turėdavo vienam kitam žodžiui ar operacijai išsaugoti. Kaip bebūtų, tai buvo vis vien gerokai patogiau, nei iki tol naudotos perfokortos. Vėliau technologija imta tobulinti, imta pasiekti vis daugiau atminties: 79.7 kB, 237.25 kB, kol 78-aisiais pasiektas maksimumas – 1200 kB.
Pirmasis mano turėtas kompiuteris Compaq, turėjo jaunesniojo disketės brolio, 5 colių diskelio skaitymo įrenginį, kurį būdamas mažas supainiojau su CD-ROM’u. Na informatikos kabinete turėjom ir originalųjį didįjį variantą prikaltą prie sienos. Juokdavomės dėl maždaug 3 kart didesnio dydžio už tuomet plačiai naudojamus 3.5 colių diskelius.
82-aisiais pagaliau sukonstruotas ir mum visiem pažįstamas 3,5″ flopikas. Savo senelį smarkiai pralenkęs ne dėl talpos (gi tik 1,44MB), o dėl dydžio, kuris tapo visuomeniškai priimtinu, patogiu ir ypač priimtinu offisuose, bei švietėjiškoje veikloje, kur reikia vieną tekstinį dokumentą perkelti iš vieno kompiuterio į kitą. Platus naudojimas tesėsi iki DVD, bei USB įsigalėjimo. Nuo 2010 nebegaminami kompiuteriai su šių diskelių skaitymo įrenginiais, nors juos pajungti vis dar galima, specialių USB skaitytuvų dėka.
Didžioji dalis vidurinės mokyklos prabėgo su šių diskelių draugyste, o nustoti naudoti tik paskutiniais pora metų prieš vidurinės užbaigimą (pamenu dar 10 klasės metinis projektas buvo atsineštas su diskeliu, nes USB rakto dar neturėjau).
1963-čiais Polaroid ėmė gaminti vieną iš žinomiausių savo gaminių – momentinių nuotraukų fotoaparatą. Idėja, kad padaryta nuotrauka akimirksniu atspausdinama ir iškart gali ją pamatyti ir dėti į nuotraukų albumą – sužavėjo visus. Deja į rinką atėjusi skaitmena kone visai išstūmė šias kameras ir apie ją mes paprasčiausiai užmiršom. 2008-aisiais Polaroid nutraukė šių kamerų gamybą ir uždarė visas tris šių kamerų gamyklas, taip atleisdama virš 450 žmonių, tačiau tepraėjus metams, paskelbė tęsianti gamybą (matyt nepatiko, kad Fujifilm liko vienintelė šio tipo kamerų gamintoja JAV rinkoje). Taigi, nuo to laiko, šiai technologijai bandomas suteikti naujas gyvenimas, pasinaudojant tokias garsenybės, kaip, kad Lady Gaga.
Disclaimer’is: Žinoma čia nėra pilnas sąrašas, tiesiog pademonstravau pačias populiariausias, bei geriausiai žinomas technologijas, bei tas kurias aš dar pats prisimenu (nors ir nesu senas). Sąraše specialiai neminėjau vintažinių kompiuterių, nes manau apie juos papasakosiu atskirai, o apie žaidimų konsoles jau dariau įrašų seriją Žaidimų evoliucija (gaila tik, kad įrašai seni ir buvo suformatuoti ant senojo tinklapio dizaino, tad dabar tekste daug nereikalingų tarpų, na bet skaitymui tai per nelyg smarkiai netrugdo).
P.S. vieną dieną rodysim savo anūkams iPad’us ir šie žiūrės į juos, kaip dabar žiūrima į standžiuosius diskelius :j
