The illiterate of 21st century

Publikuota: 2012-11-19

Kontroversiškasis Užkalnis brūkštelėjo straipsnį su dar vienu skambiu pavadinimu: Naujiena: diplomo jums nebereikia. Ir nors su autoriaus mintimis aš iš esmės sutinku (tik galbūt turiu pastebėjimą, kad musuose dar nėra taip jau visai išnykusios situacijos, kai be diplomo tiesiog nepraeini CV filtro ir net neturi progos parodyti savęs darbo pokalbyje), tačiau pakalbėti norėčiau mažumėle kita linkme.

Norimam darbui susirasti arba dabartinį darbdavį patenkintu palikti, būtina į galvą įsidiegti ir visada su savimi nešiotis dvi esmines idėjas. Pirmoji jau buvo paminėta protokoluose. Cituoju: viskas ko darbdaviui reikia, tai žmogus, kuris problemas spręstų, užuot jas kūręs. Praplečiam.

Darbdavys samdo darbuotoją, kad ant jo pečių galėtų nusikratyti dalį problemų. Kai darbuotojas nusamdytas, tikimasi, kad jis ir konkrečiai tik jis spręstų tąsias jam patikėtas problemas. Tačiau jei darbuotojas dirba prastai, jis pastoviai turi klausimų, prašymų, trukdo darbdavį, trukdo kitų darbą ar išvis sukelia papildomų naujų problemų, dėl kurių tenka aiškintis su klientais ar kurių sprendimu turi užsiimti kiti – toks darbuotojas tikrai nedaro darbdavio laimingu. Savo darbe kaip tik susidūriau su tokio pobūdžio problema, kai po vienos rimtos problemos sukūrimo, dėl kurios buvo kaltas tik darbuotojas, buvo rimtai svarstyta apie tolimesnį to darbuotojo likimą, neskaitant to fakto, kad pradėta daug atsargiau žiūrėti į naujai priimamus darbuotojus. Jei anksčiau jie būdavo priimami lengva ranka, tai dabar baiminamasi tokio ir panašaus pobūdžio problemų sukėlimo, tad darbuotojų atranka tapo gerokai reiklesnė.

Antroji esminė idėja norint sėkmingai dirbti: be smart and get things done. Visada kartu, ne po vieną atskirai.

Be smart dalis labai akivaizdžiai matoma mano srityje – IT. Darbuotojas ateinantis darbintis į įmonę, atsineša kažkokį savo skill’ų bagažą. Bėda tame, kad po keletos metų, tarkime, kad ir po penkerių, šio darbuotojo skill’ai gali būti senstelėję, ne be tokie aktualūs ir efektyvūs. Taigi, įmonei daug labiau reikalingas žmogus, kuris būtu gudrus, imlus naujienoms, greitai mokytųsi, perprastų esmę ir pritaikytų tai ką išmoko atliekant konkrečius darbus, užuot to, kuris iškalęs vieną technologiją konkrečiai šią akimirką ir kurią nustojus naudoti įmonėje jis pasijaus, kaip žuvis skruzdėlyne.

Būtent šiai daliai patikrinti, ne retas darbdavys ir nori matyti diplomą. Ir iš esmės, kaip kad Tado Vidmanto klipuke apie studijavimą Lietuvoje buvo minėta – dažnais atvejais, net nesvarbu kas ant jo parašyta. Diplomas jau parodo, kad žmogus nėra visiškas dundukas ir sugebėjo pasiekti užsibrėžto tikslo ir vykdyti tai, kas iš jo buvo reikalaujama. Diplomą labai mėgsta konservatyvios, nemažai metų dirbančios bendrovės. Taipogi smart daliai patikrinti pokalbio metu užduodami tokie loginiai ar kreatyviniai klausimai, kaip kad „kiek langų yra Vilniuje?“ ir pan.

Ši savybė būtinai turi eiti ir su antrąja: Get things done. Žmonės, kurie yra gudrūs, tačiau nepadaro jiems duotų darbų prilygsta visokiems PhD profesoriams, kurie gali parašyti aibę disertacijų, jas apginti, bet realios naudos, panaudojimo taip ir nesuranda. Ir eina siekti arba dar didesnio laipsnio arba eina kitų, jaunesnių mokyti. Ir atvirkščiai: žmonės, kurie atlieka visus jiems skirtus darbus, bet to nedaro gudriai, gali skirti be galo daug darbo ir laiko tiems darbams, kurie galėjo būti įvykdyti gerokai greičiau ir efektyviau, t.y švaisto resursus. O dažnai pasitaiko, kad po tokių žmonių darbo reikia skirti dar antrą darbuotoją, kuris taisytų pirmojo padarytas klaidas. O tai jau priedo – kito darbuotojo sukuriamos vertės mažinimas.

Get things done dalį, kai į pagalbą visgi nepasitelkiamas protas, gerai išmokau dar vaikystėje, kai dirbau viešbutyje paprastu lauko darbininku. Darydavau tik tuos darbus, kuriuos liepdavo ir taip, kaip man juos pasakydavo daryti. Ir būtent dėlto teko atsidurti ne vienoje situacijoje, kurioje teko pasijusti nepatogiai. Ko gero labiausiai įsimintina ta scena, kur vienos rankos neturintis viešbučio savininkas pats griebė tampyti vandens šlangas, nes aš jas buvau sudėliojęs visai ne taip, kaip derėjo. Pasijutau tikrai kvailu ir maniau, kad tą dien mane atleis. Na bet nieko, tada buvau dar visai jaunas.

Taigi, prisiminkit visada tai ir žmogus, kuris moka jums algą bus patenkintas jumis, o tai tik į naudą jums patiems. Nebūkit the illiterate of 21st century.