Aukstos Klas S Ausin S

Publikuota: 2013-05-06

Ar aukštos klasės ausinės iš tikrųjų sukuria tokį jau didelį skirtumą? Ar jos vertos visų tų pinigų, kurie prašomi už jas? Paklausėte taip giriamų ausinių už 400Lt ir jos nepaliko jokio įspūdžio?

Dalykams, susijusiems su muzika, aš dažniausiai naudoju palyginimą su maistu. Tarkime šį kartą, kaip pavyzdį imam sumuštinį.

Muzika susidaro iš trijų pagrindinių dedamųjų: žemi, vidutiniai ir aukšti dažniai. Tai atitinka dešrą, duoną, bei pagardinimą viršuje (ar tai būtų sūris, pomidoras, alyvuogė ar bet kas kitas). Taigi, ko gero visi sutiksime, kad be duonos, tai jau nelabai sumuštinis besigauna. O be dešros ir viršaus, nelabai verta ir valgyti, vienos duonos gi nekramtysi. Atitinkamai ir muzikoje – vidutiniai dažniai neša visą muzikos pagrindą: vokalus, instrumentines partijas ir pačią melodiją. Galėtumei klausytis vien tik vidutinių dažnių ir vis vien tai kuo puikiausiai pavadintum muzika. Tačiau be žemų dažnių (kas sumuštinio atveju atitiktų dešrą), tai nelabai tenkina klausytojo. Nėra „masės“, stiprumo. Ne sotu. O be viršutinės perkusijos, bei harmonikos (t.y. viršaus) – nelabai įdomu, jauti kad išpildymas ne pilnas ir visgi kažko trūksta. Sausokas sumuštinis.

Ir štai, pasidarei alkanas ir užsimanei pakramsnoti (pasiklausyti muzikos per ausines). Lengviausias būdas yra nulėkti į artimiausią parduotuvę ir prigriebti jau padarytą ir supakuotą sumuštinį (kaip kad būna IKI ir kitose parduotuvėse). Gan pigu, paprasta ir greita, tačiau kokybė tikrai prasta. Valgai pagrinde dėlto, kad užkimšti skrandį, o ne dėlto, kad būtų be galo skanu. Tai prilygsta ausinėms, kurios būna pridedamos kartu su iPod grotuvu. Tai ką girdi yra gan prastas originalaus skambesio atkartojimas, kuris sunkiai atitinka muzikos kūrėjo viziją. Kažkuriuos žmones šios ausinės ir tenkina, tačiau kai žinai, kiek tu praleidi jomis kramsnodamas muzikos kūrinius, tai skirtumas būna toks, kad susitaikstyti ko gero tiesiog negali sau leisti.

Tada turime namuose pačio pasigamintą sumuštinuką iš ingridientų, kuriuos pats nusipirkai. Sumuštinis pagal sugebėjimus gali gautis išties kokybiškas ir tenkinantis, daugumai atvejų to pilnai ir pakanka. Tačiau kaip bebūtų, gaminiesi iš produktų, kuriuos randi parduotuvėje, tad baisiai gurmaniško, šviežio produkto tikėtis visgi irgi nereikia. Tai vidutinės klasės ausinės į kurių kategoriją priskirčiau ko gero populiariausiomis tapusias in-ear tipo ausines, su kuriomis patogu vaikštinėti po miestą.

O kitoje barikadų pusėje turime gurmaniškas, profesionalias sumuštinines. Nu jo, pavyzdys gal kiek prastokas, nes tokių Lietuvoj beveik nėra… Kaip bebūtų… Galbūt šios sumuštininės nevisai draugiškos jūsų piniginei, tačiau pirkėjas ir gauna tai už ką susimoka. Šios vietos turi sugebėjimą, bei kantrybės įgyvendinti net didžiausius ir netikėčiausius užmojus. Jeigu originalusis sumuštinio receptas sako, kad jo sudėtyje turi būti tik šviežia, rūkyta konkrečiai penkias dienas, atlantinės silkės file, tai būtent ji ir bus sudėtyje. Jeigu receptūroje parašyta, kad duona turi būti su sezamo sėklomis, tai jas būtinai ir rasi galutiniame produkte. Visi ingredientai bus švieži, ryškaus skonio, sumuštinis bus turiningas. Jausi vieną darningą skonį, kuris susidaro iš kelių elementų, kurių kiekvieną gali pajausti atskirai. Taigi aukštesnė kaina tikrai atsiperka savo skonių paletėje. Tai žinoma, primena high-end ausines. Jeigu nesi pripratęs prie tokio gėrio ir prie tokio detalumo lygio muzikos, gali skirtumo nelabai ir pastebėti. Sužiaumojai, nu skanu ir tiek. Tačiau jeigu kramsnoti tokius sumuštinius kiekvieną dieną… Pabandyk tada tokiam įkišti ant Optima Linija batono patelpliotą dešrą ;j Neee, išlepęs jau, nebetinka. Prastesnis muzikos atkūrimas lygiai taip pat jaučiamas ant paprastesnių ausinių ir atgal grįžti tiesiog nebesinori. Kartais net stebina, kaip garsai tarpusavyje susilieja į vieną masė, nebelieka kiekvieno jų unikalumo ir kai kurių instrumentinių partijų galbūt išvis nebegirdi. Ir tada galvoji „hey, o kur dingo tos subtilios bosinės gitaros partija?“. Klausaisi mėgiamo kūrinio ir supranti, kad skamba jis na ne taip, kaip tu pripratęs. Kažkaip „neskaniai“.

Žinoma, kiekvienas turime ir savo muzikinį skonį. Individualų ir skirtingą. Šiam skoniui svarbu ne tik kokie ingredientai įeina į sudėtį, tačiau dar ir kokiomis proporcijomis jie jungiasi į vieną visumą. Per didelis kiekis aukštų, jų dominavimas, atitinka lyg sumuštinis turėtų perdėtai daug padažo. Galbūt jis ir gardus, tačiau dėl perdėto kiekio, susikoncentruoji tik ties juo ir nelabai atkreipsi dėmesį į visą kitą. Kad tik neapsitaškytum. Per daug žemų veikia tarsi storas storas dešros gabalas. Jep, kartas nuo karto tikrai visai smagu sukirsti tokį sumuštinuką ir tikrai visi tai kartkartėlėmis padarom, atsipjaunam storesnį gabalėlį kuris uždominuos vietoj to įprasto balanso, tačiau kaip bebūtų nevalgom, o ir tikriausiai ir nesinorėtų, kad kiekvienas sumuštinis iš eilės būtų būtent toks. Visgi ir ne su visais komponentais tai ir tinka.

Sekantį kartą, kai stebėsiesi, kodėl muzikos mėgėjai taip stumia ant 128kbps kokybės įrašų leidžiamų per telefono garsiakalbį ar negalėsi suprasti tų save taip aukštai laikančių audiofilų, kurie prieš pirkdami ausines, nagrinėjasi jų spektrines charakteristikas, tai tiesiog prisimink sumuštinius. Taip, kaip tu gali pasakyti skirtumą tarp sumuštinio sutepto su antrarūše dešra, bei riebiu riebalų mišiniu, ir skanaus, šviežio, kvepiančio, kvadratinio sumuštinuko, tokio, kaip kad šio straipsnio iliustracijoje, taip dauguma žmonių gali pasakyti skirtumą tarp gerų, kokybiškų ir atitinkamai brangių ausinių, bei jų kinietiškų atitikmenų už 30Lt. Žmonės ieškosi to specialaus įrenginio, kuris padėtų jų muzikos kolekciją išlaikyti šviežią ir malonią dar metų metus.

Damn, reikia nustot naudoti tokius palyginimus, palikau alkanas dabar.