Gal už 15 min ėmė dainuo „Blackout“. Pirmas 5 sekundės jie padarė įspudį, bet vėliau jis greit išblėso – jų muzika nelabai patiko, na bet visgi apšildyt sugebėjo – padarėme ir bangą ir padainavom kartu paskutinę dainą. Džiugu, kad lietuviai nepasišiukšlino ir nepradėjo rėkt „Buu“. Na bet buvo, kurie rėkė „Emo gaidžiai“ ir pan. Bet tai buvo pavieniai žmonės. Iš jų pasirodymo labiausiai įsiminė, kai „Blackout“ norėjo uždainuoti paskutinę dainą, o salė skandavo: „LINKIN PARK, LINKIN PARK, LINKIN PARK“. Vaizdas buvo nepakartojamas. Vokalistas ėmė tildyt salę ir jam tai pavyko tik iš trečio karto, Ahmed`o stiliumi sakant „Silence!“. Grupė sužavėjo tik savo energija, bei triukais, bet jų muzika, man nepatiko, įsiminė nebent paskutinė daina. Po dainos buvo tiesiog nerealiai ilga pauzė, kurios metu publika parodė savo nemokšiškumą pradėdami rėkti, klykti, vos kas pasirodydavo ant scenos, nesvarbu, kad tai būdavo tik asistentas, kuris atėjo paderinti aparatūros. Ir galiausiai… Šviesos užtemo, minia ėmė klykti. Pasigirdo šūvių garsai, šiektiek keista įžanga ir pradėjo groti „One step closer“. Scenos gale kilo vėliava su grupės logotipu. Lp nariai ižengė į scena. Prisipažinsiu, buvo įspudinga ir per nugarą bėgiojo šiurpuliukai… Koncertas nuo pirmos minutės buvo nerealus… Pradžioje buvau ramesnis, nes buvau vienas eilėje, kuriam taip patiko LP, tai tik sėdėjau dainavau ir filmavau, bet koncerto viduryje, gal net anksčiau neištvėriau ir atidaviau visą energiją, kokią tik galėjau atiduot: šaukiau, šokinėjau, dainavau, mojavau rankomis. Kadangi ankstesnių playlistų nežinojau, tai kiekviena daina buvo staigmena ir nežinodavau ko laukti. Labai nustebau, kai užgrojo „Reading My Eyes“, prarėkiau paskutinius savo užkimusio balso likučius – toliau galėjau tik tyliai kartoti jų žodžius. Pastebėjau, kad lietuviai labiausiai šėlo per numb, faint ir what i`ve done dainas. Paskutinė daina buvo faint. Per kurią jau vos galėjau šokinėt ar dainuot. Tos pusantros valandos, tos 21 daina prabėgo taip greitai… Koncertas baigėsi, pažiūrėjau, kaip visi grupės nariai išėjo iš salės, dar akimirką pastovėjau iškėlęs abi rankas į viršų ir pasukau link išėjimo – buvau toks pavargęs… Bet visą naktį negalėjau užmigti dėl patirtų įspūdžių. Miegojau tik 7 valandą patekęs į traukinį važiuojantį į klp. Grįžęs namo nieko nebenorėjau – kritau į lovą ir užmigau. Buvau irzlus, bet tikriausiai laimingiausias savo gyvenime. Manęs klausė, kiek visa tai kainavo. Gal 300-400 šimtus. Ar buvo verta. TAIP!!!! Net labai. Tai buvo geriausiais koncertas mano gyvenime. Publika buvo tokia šilta ir vieninga. Ypač per dainą „Leave Out All The Rest“, kai Mike`as paprašė užsidegt žiebtuvėlius. „Atrodo visai kaip šios dainos klipe“, – patenkintas išsišiepė Chesteris. Gryžęs internete perskaičiau, kad daugelis skundėsi, kad LP mažai bendravo su publika, tai tada pagalvojęs ir aš tai pastebėjau, bet manau, taip pasirodė, tik dėlto, kad LP vėlavo į koncertą, visgi juk Chesteris koncerto metu išsirengė – taip būna ne taip ir dažnai. Beto žmonės buvo po ilgos kelionės, tai tik eilinis jų koncertas ir beto męs pakankamai aktyvūs buvome ir be raginimo. Labai džiaugiausi, kad buvau jų koncerte, labai džiaugiuosi, kad pagrojo daug senų dainų, o ne vien MTM. Tai buvo neįtikėtinas vaizdas. Įspūdžių neįmanoma perteikti. Kas nebuvo koncerte ir tiesiog žiūri įrašus iš koncerto – gali pasirodyti nieko įpatingo, bet žmogus, kuris kvėpavo tuo pačiu oru, kaip LP, kuris dainavo su jais dainas, kuris jautė žemo garso bangas savo krūtinėje, kuris matė, kaip Chesteris išsinešė savo sūnų Tyler`į ant scenos su uždėtomis didžiulėmis ausinėmis, kad apsaugoti jį nuo garso – tai niekada nepamirš. Aš to niekada nepamiršiu. Linkin Park prižadėjo grįžti!!! Ir aš ten būsiu, o tu?