Pirmiausia, kai žmogus yra nepatenkintas, nusivylęs savo paties gyvenimu, kai susiduria su krūvomis problemų, gyvenimas sunkus ir komplikuotas, finansinė ir socialinė padėtis nedžiugina ir tiesiog viskas visai ne taip, kaip buvo idealizuotai įsivaizduojama jaunystėje - sunkiausia yra kaltinti save patį ir savo pasirinkimus. Pripažinti, kad tau trūksta socialinių įgūdžių save parduoti brangiai, jog galbūt tau trūksta patirties, įgūdžių ir profesionalumo ar jog galbūt pasirinkai eiti profesiniu keliu, kuris neturi potencialo ir paklausos - yra išties labai sunku. Daug paprasčiau susikaupusį pyktį, dėl lūkesčių neatitinkančio gyvenimo nukreipti į išorę. Kas kaltas? Aplinkybės, visuomenė, politikai. Atsiranda konkretus objektas ant kurio lengva pykti, ypač, jog niekada nesulauksi atsako atgal. Tad nenuostabu, jog politikams aiškinant, kaip svarbu yra skiepytis, toks žmogus priešinasi ir atmetinėja visus argumentus, jų net iki galo neišklausęs, o labiau linksta į tokių žmonių, kaip jis pats pusę. Ir jiems svaičiojant apie melagystes, manipuliacijas ir vagystes, tame atranda retoriką, kuriai pritaria, tad susitapatina su šia grupe ir nejučiomis pradedama vis palankiau žiūrėti ir į kitas tos pačios grupės skleidžiamas idėjas. Net jei tai yra teorijos apie žmonių kontrolės būdus pasitelkiant micro čipus ir 5G ar kad Corona specialiai paleista į visuomenę tam, kad "pravalyti" visuomenę, nes žmonių kiekis tiesiog darosi per didelis.